„Esame susirūpinę dėl skubos pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo šiuo klausimu išsamiai nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene. Konvencijoje yra nuostatų, kurios kelia rimtų abejonių, ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti. Taip pat nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią Konvenciją, prisiims“, – teigia jie.
Marija Aušrinė Pavilionienė anksčiau teigė, kad Konvencijos kritikai tyčia sakoma neteisybe kursto naują isteriją, kuri, paskleidus nepamatuotas baimes, gali vėl suskaidyti visuomenę. „Lietuvoje vis dar atsiranda žmonių, negalinčių pakęsti demokratinės pažangos, nes jiems visuomenės supriešinimas – kitaip mąstančiųjų ir kitaip gyvenančiųjų medžioklė ir moralinis žudymas, yra gyvenimo būdas, teikiantis sadistinį pasitenkinimą“, – rašė ji 15min.lt
Anot vyskupų, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. „Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo“, – tikina jie.
Konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnis) pagrindus. Vyskupų nuomone, jie gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai. „Nebuvo paaiškinta, kaip šios nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui ir visai visuomenei“, – skundžiasi jie.
Konvencijos 12 straipsnis, greta kitų dalykų, ragina imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis“. Vyskupai įsitikinę, kad tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. „Konvencija lengvai gali tapti patogiu įrankiu siekiantiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines nuostatas bei dvasinį paveldą“, – tvirtina bažnyčios atstovai.
Ypatingą susirūpinimą vyskupams kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos „ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą“. Bažnyčios atstovai tikina, kad bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą.
Vyskupai ragina atsakingas valstybės institucijas ir aukščiausius pareigūnus nesiimti skubotų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją. „Neleistina smurto prieš moteris prevenciją paversti pavienių grupių ideologinių tikslų, priešingų tautos savitumui ir gyvybiniams interesams, įgyvendinimo priedanga“, – teigia jie.
