Archyvo saugomą A.Brazausko bylą Lietuvos komunistų partijos centro komitetas (LKP CK) iš naujo užvedė tik 1977 m. Tuomet, kai A.Brazauskas tapo LKP CK sekretoriumi. Tačiau šešiolikos puslapių byloje saugomi dokumentai ir iš ankstyvesnių laikų.
Be visų formalių įrašų apie A.Brazausko išsilavinimą, darbo patirtį, gautus apdovanojimus, byloje įsegta 1962 m. rugsėjo 18 d. A.Brazausko paties ranka rašyta autobiografija.
Pasak istoriko Arvydo Anušausko, tokios biografijos būdavo pateikiamos tik įstojus į partiją, todėl galima nuspėti, kad tuo metu Kauno hidroelektrinės statyboms vadovavęs A.Brazauskas oficialiu LKP nariu tapo nesulaukęs nė trisdešimties metų, gal net dar būdamas studentu.
Į užsienį – dar 1964 m.
Be kitų formalumų, Ypatingajame archyve saugomoje ir visiems prieinamoje byloje nurodytos visos A.Brazausko išvykos į užsienį. Ko gero, būsimas LKP CK pirmasis sekretorius nuo pirmųjų dienų partijoje buvo laikomas itin patikimu, nes dar gūdžiais 1964 m. jam buvo leista vykti į komandiruotę Suomijoje, o po dvejų metų į Lenkijos liaudies respubliką. Negana to, 1966 m. turistiniais tikslais A.Brazauskas jau lankėsi Austrijoje.
A.Brazauskas sovietmečiu poilsiavo Austrijoje, Švedijoje, Japonijoje, Rumunijoje, Italijoje ir Kuboje.
Remiantis dokumentais, 1967 m. komunistas A.Brazauskas vyko komandiruotėn į Vokietijos demokratinę respubliką, o po metų turistiniais tikslais aplankė Švediją. 1970 m. A.Brazauskas buvo išleistas į Japoniją. Ši išvyka byloje apibūdinta „moksliniu turizmu“.
Septintajame dešimtmetyje kelionės į užsienį buvo prieinamos tik patikimiausiems valdžios numylėtiniams. Istorikas A.Anušauskas tvirtina, kad 1960-1970 m. kiek laisviau buvo galima keliauti tk po socialistines draugiškas valstybes, o į tikrą užsienį būdavo išleidžiama mažiau nei po tūkstantį žmonių per metus.
Žinoma, griežtos taisyklės galiojo ne visiems. Aukščiausio rango veikėjų KGB netikrindavo ir leidimų išvykti į užsienį neišdavinėjo. Tuo tarpu, kai eiliniai žmonės prieš keliones turėdavo „pasitikrinti patikimumą“ saugume, kuris jiems užvesdavo specialią bylą ir dar spausdavo paskui pateikti ataskaitas, aukščiausiems partijos šulams tokių ceremonijų niekas nerengė. Apie keliones partinėse bylose įrašai atsirasdavo tik pačių keliautojų iniciatyva.
Tai, kad vien per septintą dešimtnetį A.Brazauskas net keliskart keliavo po Sovietų Sąjungai nedraugiškas valstybes, pasak A.Anušausko, rodo, kad jis nuo pat karjeros pradžios partijoje turėjo labai stiprų užnugarį ir buvo laikomas labai patikimu.
Aplankė Indiją, Italiją, Kubą, Kolumbiją
Daug keliavo A.Brazauskas ir vėliau. Aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis darbo reikalais buvo komandiruotėse Indijoje, Čekoslovakijos, Rumunijos socialistinėse respublikoje, Vengrijos liaudies respublikoje, Jugoslavijos socialistinėje federacinėje respublikoje, Lenkijos liaudies respublikoje, Vokietijos demokratinėje respublikoje.
1978 m. A.Brazauskas atostogas praleido Rumunijoje.
Kiekviena komandiruotė – tai ne tik reikalų tvarkymas, bet ir kultūrinė programa. Buvo susipažįstama su tolimų ar artimesnių regionų, tautų gyvenimu, papročiais, kultūra, – rašė pats A.Brazauskas.
Tiesa, asmens byloje nurodyta, kad, paties A.Brazausko teigimu, 1974 m. Lenkijos liaudies respubliką jis aplankė vieną, o ne du kartus, ir nevyko į Vokietijos demokratinę respubliką, todėl šie įrašai pasirašius archyvarui 1981 m. byloje buvo išbraukti.
Devintajame dešimtmetyje A.Brazauskas vėl darbo reikalų turėjo Rumunijos socialistinėje respublikoje, Lenkijos liaudies respublikoje ir Vokietijos demokratinėje respublikoje. Su delegacija iš Lietuvos 1988 m. lankėsi Kolumbijoje.
Ilsėjosi devintajame dešimtmetyje A.Brazauskas prabangiai – 1981 m. vyko į Italiją, o 1984 m. – į Kubą.
Plėtė ryšius
Pats A.Brazauskas savo 75-mečiui skirtuose memuaruose „Ir tuomet dirbome Lietuvai“ apie sovietmečiu vykusias komandiruotes yra rašęs taip: „Kiekviena komandiruotė – tai ne tik reikalų tvarkymas, bet ir kultūrinė programa. Buvo susipažįstama su tolimų ar artimesnių regionų, tautų gyvenimu, papročiais, kultūra. Tai buvo daroma su tų pačių dalykinių partnerių, šiuo atveju šeimininkų, pagalba. Tokie ryšiai padėdavo spręsti dažniausiai abiem pusėms naudingus klausimus. Ar nusivežta kokia nors dovanėlė jau traktuotina kaip kyšis ir papirkimas?
Žinoma, į Lietuvą atvykusius aukšto rango svečius buvo stengiamasi kuo svetingiau priimti ir pragmatiškais tikslais. Jie buvo ir pavaišinami, ir į sauną nuvedami. Kitokių pramogų skurdžiame tarybinės tikrovės peizaže nesimatė, netgi į pirtis Rusijos sričių partijos komitetuose buvo žiūrima kaip į buržuazinį pramaną“.
Lietuvos ypatingasis archyvas pirmadienį sulaukė Lietuvos socialdemokratų partijos kritikos, neva parodos stende A.Brazausko portretą sudėjus kartu su kitų LKP pirmininkų Antano Sniečkaus ir Mykolo Burokevičiaus, o šalia dar išvardinus buvusius KGB vadus, buvo paniekintas A.Brazausko atminimas. Lietuvos ypatingasis archyvas paaiškino parodoje tik norėjęs pademonstruoti, kokius dokumentus ir apie ką saugantis.
