„Bromo ir kalio ištekliams išgauti galėtume pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir pradėti šiuolaikinėmis technologijomis paremtą pelningą retųjų šarminių metalų gavybą iš šio vandens. Tai nereikalauja nei imlaus darbo, nei didelių lėšų“, – pranešime žiniasklaidai Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas.
Geologų atliktų apžvalginių hidrogeologinių tyrimų duomenimis, didesnės pramoninio požeminio vandens gavybos perspektyvos gali būti tik vakarinėje Lietuvos dalyje. Čia slypinčios bromo ir kalio koncentracijos vertos susidomėti požeminio sūrymo pramonine gavyba ir jo tolimesniu cheminiu sodrinimu.
Tiesioginei hidromineralinių žaliavų gavybai požeminio pramoninio vandens telkiniuose iš didelio gylio galima panaudoti rekonstruotus žvalgybinius ar net buvusius naftos gręžinius.
Šalies geologai jau prieš kelias dešimtis metų buvo siūlę ištirti pramoninį požeminį vandenį Lietuvos teritorijoje ir išskyrė perspektyviausius išgauti iš jo elementus – bromą ir kalį. Buvo apytikriai įvertinti jų kiekiai vandeninguosiuose kompleksuose, kur bromo ištekliai gali siekti apie 400 mln. tonų, o kalio – 560 mln. tonų. Tuomečiais skaičiavimais, per metus tik iš vieno veikiančio gręžinio galima išgauti apie 80-90 tonų bromo, apie 110-120 tonų kalio.
