Apie tai jis sekmadienį kalbėjo per NATO Parlamentinės Asamblėjos Demokratijos ir saugumo komiteto posėdį, vykstantį Lietuvos Seimo rūmuose Vilniuje.
„Nors (autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras – BNS) Lukašenka gali rodyti susidomėjimą santykių su Vakarais gerinimu, jis, ko gero, neplanuoja nusisukti nuo Rusijos ar keisti autoritarinį valdymą“, – sakė Lietuvos žvalgybos vadas.
„Vietoj to jis toliau agresyviai elgiasi Lietuvos atžvilgiu ir jos kaimynų atžvilgiu. Baltarusija naudojasi politiškai motyvuotais Lietuvos piliečių suėmimais, bandymais daryti spaudimą, įbauginimais“, – tvirtino jis.
R. Bridikis minėjo, kad režimas be pagrindo sulaiko Lietuvos piliečius, Baltarusijos gyventojai į kalėjimą patenka vien už tai, kad skaito režimo ekstremistine paskelbtą spaudą.
„Mes nematome, kad Baltarusija imtųsi kokių nors pozityvių pokyčių ir manome, kad ji ir toliau kurstys ar išnaudos problemas, jog grasintų savo kaimyninių valstybių saugumui savo naudai“, – tvirtino pareigūnas.
Toje pačioje diskusijoje dalyvavęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus pavaduotojas Julius Katinas atkreipė dėmesį, kad karine prasme Baltarusijos nepriklausomybė nuo Rusijos kasmet vis mažėja, ypač prisijungus prie Rusijos karinės doktrinos, kur Vakarai minimi kaip grėsmė.
„Baltarusijoje yra Rusijos karinės bazės, taip pat ankstyvojo perspėjimo radarai, Rusijos strateginės oro gynybos pajėgumai taip pat yra Baltarusijoje. Baltarusija teikia savo teritoriją infrastruktūrai, kuri pagerina Rusijos dronų veikimą prieš Ukrainą. Rusijos lėktuvai šiuo metu dislokuoti Baltarusijoje veiksmams prieš Ukrainą. Baltarusija taip pat savo teritorijoje yra dislokavusi Rusijos branduolinio ginklo pajėgumus, kas atitinka branduolinio ginklo platinimą“, – tvirtino J. Katinas.
Anot jo, Baltarusijos teritorija Rusijos karinėms pajėgoms prieinama be jokių apribojimų.
„Iš tiesų be Baltarusijos pagalbos šis karas (Ukrainoje – BNS) vargu, ar būtų įmanomas“, – teigė karinės žvalgybos atstovas.
A. Lukašenkai iš kalėjimų paleidus dalį politinių kalinių ir leidus iš šalies išvykti anksčiau sulaikytiems lietuviškiems vilkikams, JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai Johnas Coale'as (Džonas Koulas) paragino Vilnių atnaujinti santykius su Minsku, surengti viceministrų lygio susitikimą, atkurti baltarusiškų trąšų tranzitą per Lietuvą.
Lietuva ir visa Europos Sąjunga sankcijas Minsko režimui įvedė po 2020 metų prezidento rinkimų, kurių rezultatus Vakarai ir Baltarusijos opozicija paskelbė suklastotais, bei A. Lukašenkos panaudotų represijų šimtatūkstantinėms protesto akcijoms numalšinti.
