Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos žydų bendruomenes priešina valstybės žadama kompensacija už žydų turtą

Tradicinė Chanukos šventėje naudojama žvakidė.
chanukah.org nuotr. / Tradicinė Chanukos šventėje naudojama žvakidė.
Šaltinis: 15min
0
A A

Trečiadienį Seime Teisės ir teisėtvarkos komitetui surengus klausymus dėl kompensacijos žydų bendruomenėms, paaiškėjo, kad iki galo nėra sutarta kam bus skiriami pinigai ir kodėl apskaičiuota būtent 128 mln. litų suma.

„Paskirta suma yra visiškai neaišku, kaip buvo paskaičiuota, kokia metodika buvo taikoma. Prie įstatymo nėra pridėtas galutinis sąrašas tų objektų, pagal kuriuos buvo nustatyta šita vertė. (...) O pagrindinė problema, sakyčiau, yra ta, kad nėra aiškumo, kas administruos fondą, kas jį parengs ir ar Vyriausybė turės daugumą šiame fonde. Matau, kad kompensacija ir jos skirstymas labai priešina  pačią žydų bendruomenę“, – po klausymų sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
 
Anot jo, taip pat kyla neaiškumų, kam būtent turėtų būti skiriama kompensacija – ar iš Lietuvos per okupaciją išvykusiems žydams, ar tiems žydams, kurie į Lietuvą atsikraustė sovietmečiu.

„Yra istoriniai faktai, kad didžioji dalis žydų atvyko į Lietuvą gyventi iš Rusijos. Tai tokiu atveju Lietuvoje per okupaciją nukentėjusių žydų sąskaita pasinaudos atvykę žmonės“, – nuogąstavo Seimo narys.

Nesutaria, kas skirstys pinigus

Tuo tarpu žydų bendruomenės ypač nesutaria dėl įstatyme numatomo kompensacijos gavėjo.

„Tas fondas, kuris pretenduoja skirstyti pinigus, neatitinka sveiko proto ir teisingumo reikalavimo, yra nekontroliuojamas ir neskaidrus“, – sako pats įstatymo rengime kaip premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas dalyvavęs Arkadijus Vinokuras.

Anot jo, Lietuvos žydų paveldo fondas, kurį sukūrė ir proteguoja asociacija Lietuvos žydų bendruomenė, nėra tinkamas dar ir dėl to, kad jame balso galią turi ne Lietuvos žydai, o Amerikos žydų komiteto nariai.

„Asociacija, kuri neatstovauja visiems Lietuvos žydams, paskaičiavo, kad Lietuvos žydų poreikiams pakanka 2,3 mln. litų per metus, tai kur dings tuomet kiti 8 mln. litų, kuriuos perves Lietuvos valstybė? Mes turėsime prašyti tų pinigų ištiesę rankas? Tikslas yra, kad po 10 metų 50 mln. litų liktų banke ir mes galėtume per amžių amžius save finansuoti neprašydami nieko“ – aiškina A.Vinokuras.

Anot A.Vinokuro, šiuos klausimus reikia išspręsti Seime svarstant įstatymą, o ne vėl iš naujo jį grąžinant Vyriausybei, kaip buvo pasiūlyta klausymuose.

„Apsisprendus dėl restitucijos atskyrimo ir normalaus fondo paskyrimo, Lietuva galės išeiti iš šio klausimo aukštai pakelta galva“, – įsitikinęs pašnekovas. 

Palaiko Vyriausybę

Tuo tarpu asociacijos Lietuvos žydų bendruomenė pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky teigia, kad asociacija palaiko Vyriausybės poziciją ir nemano, kad įstatyme dar reikia didelių pataisų.

„Negaliu pasakyti, kad mes esame labai sužavėti šiuo įstatymu, tačiau mes nusprendėme, kad geriau toks įstatymas negu jokio įstatymo“, – po klausymų sakė F.Kukliansky. 

Tas fondas, kuris pretenduoja skirstyti pinigus, neatitinka sveiko proto ir teisingumo reikalavimo, yra nekontroliuojamas ir neskaidrus-sako A.Vinokuras.Ji atremia kitų žydus vienijančių organizacijų baimes, kad paskyrus kompensaciją skirstyti fondui, kurį įkūrė asociacija Lietuvos žydų bendruomenė, pinigai gali išplaukti iš Lietuvos.

„Būtų neprotinga ir juokinga galvoti, kad pinigai bus skirti ne Lietuvos žydams. Jei į tą fondą įeina kitų tarptautinių žydų bendruomenių atstovai visiškai nereiškia, kad pinigus kas nors ruošiasi išvežti iš Lietuvos arba jie būtų panaudoti ne Lietuvos žydų poreikiams. Apie tai nėra kalbos“, – teigia F.Kukliansky.

Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą kompensacija būtų išmokėta 2012–2023 metais.

Įstatymo projektu numatoma, kad piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, „kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų“.

Šiam įstatymo projektui po pateikimo jau yra pritaręs Seimas.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min