Kaip skelbta šeštadienį, pirmiausia buvo užtikrintas vilniečių ir miesto svečių saugumas. Taip pat imtasi nulyginti susiformavusius grunto nelygumus, siekiant sumažinti grunto apkrovas, tačiau išlaikant ir jų atramines savybes. Darbus atliko Lietuvos nacionalinio muziejus bei jo nusamdytas rangovas UAB „Rekreacinė statyba“, miesto šaligatvį pietrytinio šlaito papėdėje UAB „Grinda“. Darbai buvo atlikti per keturias valandas.
Sekmadienio ryte priešingame, šiaurės vakariniame šlaite, kur 2016 metais įvyko kelios nuošliaužos, po rostverkais, pastebėta besiformuojanti grunto briauna. Siekiant artimiausiu metu išvengti galimų paviršinių purvo nuošliaužų šiaurės vakariniame šlaite, šiuo metu vykdomi šios briaunos nulyginimo darbai. Dėl pastebėtos briaunos pavojaus nei Gedimino kalnui, nei lankytojams nėra.
Kaip nurodoma ministerijos pranešime, situacija yra nuolat stebima, jutiklių duomenys reguliariai atnaujinami, o apie tolimesnę darbų eigą bus nuolat informuojama visuomenė. Ekstremaliosios situacijos operacijoms vadovauja kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, gelbėjimo darbų vadovė – Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.
Šeštadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė sieksiantis perimti kalną savivaldybės žinion.
„Manau, kad akivaizdu, kad įvairių šašų kaip Pilių rezervatas reikia atsisakyti ir savivaldybei perimti tą kalną ir tvarkyti“, – BNS sakė R.Šimašius.
Pasak jo, bet kuriuo atveju, kai ištinka bėda, savivaldybė tvarko kalną.
Anksčiau buvo skelbta, kad ketvirtadienį sostinę siaubusi liūtis, kurią Vilniaus meras Remigijus Šimašius pavadino didžiausia per dešimtmetį, žalos Gedimino kalnui nepadarė. Tai penktadienį 15min teigė Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas.
Ketvirtadienio rytą pietryčių Lietuvą užklupo itin stipri liūtis – užlietose gatvėse skendo automobiliai, sugedus siurblinės darbui į Nerį pasipylė nuotekos, vandenyje atsidūrė garažai ir rūsiai. Pasak meteorologų, į vieną kvadratinį metrą prilijo 56 litrai vandens.
