Kaip BNS patvirtino aplinkos viceministras Linas Jonauskas, daugiausia – 18 – tokių pažeidimų aplinkosaugininkai bei kiti reide dalyvavę pareigūnai nustatė Kauno regione, Utenos – 14 ir Vilniaus – 7 septynis. Alytaus regione nustatyti trys, Marijampolės – vienas, Panevėžio – du, Šiaulių – trys , Klaipėdos – šeši neteisėti pakrančių užtvėrimai.
„Surašyti šeši protokolai, kitų 87 užtvėrimų savininkai bus išsiaiškinti, iškviesti, jiems taip pat bus surašyti protokolai ir privalomieji nurodymai pašalinti tvoras“, – sakė L.Jonauskas.
Patikrinimus vykdę saugomų teritorijų pareigūnai bei miškininkai išaiškino beveik pusę, t. y. 39, pažeidimus dėl neteisėtų tvorų Lietuvos miškuose.
Pasak viceministro, minėti šeši asmenys, kuriems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, rasti tikrintų teritorijų vietoje. Kam priklauso likusios užtvertos pakrantės, pareigūnai dar aiškinasi.
„Buvo ir tokių atvejų, kada nedelsiant savininkai ėmėsi nuimti tą tvorą, buvo vienas atvejis, kai prašė ir mūsų pareigūnų pagalbos“, – sakė jis.
Patikrinimo metu išaiškinti dar 42 kiti smulkesni pažeidimai, pavyzdžiui, neteisėtai iškirsti medžiai, žvejyba be leidimo. Šiems pažeidėjams surašyta dar 11 administracinių teisės pažeidimų protokolų.
Sudarys žemėlapį
Viceministras priminė, kad pareigūnams duotas pavedimas visas patikrintas teritorijas žymėti specialiame žemėlapyje, kuris ateityje padės atsirinkti teritorijas, kurios dar nėra patikrintos. Žemėlapis esą taip pat leis lengviau patikrinti žmonių pranešimus dėl pažeidimų.
„Yra keli žemėlapio tikslai: vienas, kad matytumėme, kokios teritorijos yra patikrintos ir kad nereikėtų ir miškininkams, ir saugomų teritorijų pareigūnams, ir inspektoriams į tą pačią teritoriją važiuoti du – tris kartus, o būtų kreipiamas dėmesys į tas teritorijas, kuriose pareigūnai dar nėra buvę. Kitas dalykas – tiems patiems visuomenės atstovams, kurie galėtų irgi pažiūrėti savo teritoriją, kai mato, kad ji yra „žalia“, nors ten yra tvora – duoti mums skambutį, pranešimą ir mes galėtumėme pažiūrėti“, – sakė jis.
Specialų reidą vykdė daugiau nei 500 aplinkosaugininkų iš visų regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, miškų urėdijų, Valstybinės miškų tarnybos, informavo Aplinkos ministerija.
Pernykštės akcijos „Tvora“ metu patikrinta daugiau kaip 400 vandens telkinių ir apie 1000 žemės valdų. Tuomet iš vandens telkinių pakrančių valdų šeimininkai pašalino 250 tvorų. Nelegaliems tvėrėjams skirta daugiau kaip 5500 eurų baudų, surašyta apie 170 privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtas tvoras.
Pernai sugriežtinus savavališkų pakrančių užtvėrimų kontrolę, pažeidėjai baudžiami už savavališką pakrančių užtvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitą žalą aplinkai.
Nustatę žalos atvejus aplinkos apsaugos pareigūnai surašo privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius.
Nustatę žalos atvejus aplinkos apsaugos pareigūnai surašo privalomuosius nurodymus, įpareigojančius asmenis pašalinti žalos aplinkai padarinius.
Už tvoras, ribojančias priėjimą prie vandens telkinio, gyventojams gresia iki 289 eurų administracinės baudos. Jei privalomieji nurodymai nevykdomi, už kiekvieną tvoros tiesinį metrą pažeidėjui skaičiuojama 145 eurų dydžio žala aplinkai. Kas mėnesį, kol nepašalinami žalos aplinkai padariniai, žalos dydis didinamas po 145 eurus už vieną tiesinį tvoros metrą.
Tuo metu už neteisėtą miškų žemės užtvėrimą gyventojams gali grėsti iki 145 eurų baudos.
