Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton, eurokomisaras Stefanas Fule ir ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas su Rytų partnerystės valstybėmis buvo susitikę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse.
„Buvo ta tema irgi paminėta. Kalbėdami visi darkart pabrėžėme, kad bent Europa tikrai nesiekia jokios konfrontacijos nei su Rusija, nei su tomis struktūromis, kuriose Rusija dalyvauja. Maža to, mes nematome ir kokių nors ypatingų didelių techninių problemų dėl to, kad būtų ir vieni, ir kiti santykiai“, – BNS sakė L.Linkevičius, paklaustas, ar per susitikimą kalba apie Rusijos daromą spaudimą Rytų partnerystės valstybėms.
„Klausimas tik buvo keliamas, kad negalima vienu metu pasirašyti dviejų susitarimų – laisvos prekybos susitarimo su ES ir su Muitų sąjunga – nes yra skirtingi tarifiniai reikalavimai, skirtinga paslaugų sistema. Bet iš principo tai tikrai vienas kitam netrukdo“, – sakė ministras.
Pasak jo, „viešoje erdvėje keliami dirbtiniai prieštaravimai tikrai yra politizuoti“.
„Mes prie šito politizavimo neprisidedame ir dar kartą pabrėžėme, kad nematome tos konfrontacijos praktikoje. Mūsų partneriai taip pat nesiekia konfrontacijos su kitomis šalimis. Tiesiog jie pasirinko integracijos į Europą kelią, nori tuo keliu eiti ir šiandien iš mūsų visų išgirdo paramą“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Per lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės viršūnių susitikimą tikimasi pasirašyti asociacijos ir laisvos prekybos sutartį tarp ES ir Ukrainos bei parafuoti atitinkamus susitarimus su Gruzija ir Moldova.
Ukraina, Moldova ir Armėnija pastaraisiais mėnesiais praneša apie Rusijos taikomas spaudimo priemones.
Rytų partnerystės programa, kurioje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetų.
