Lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė teigė, kad po 2011 metais priimto įstatymo visos sąlygos pasirengti bendram egzaminui buvo, lituanistų bendruomenė rūpestingai dirbo šia kryptimi, tautinių mažumų mokyklos į tai žiūrėjo atsakingai.
„Ar žodžių sumažinimas mūsų jaunų bendrapiliečių atžvilgiu neatrodo įžeidus? Mes įžeidžiame tuos jaunus, gabius žmones, kurie, net neabejoju, egzaminui yra pasirengę“, – sakė literatūrologė.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona teigė, kad numatant skirtingas užduotis „dalijame Lietuvos tautą į negabius, gabesnius ir gabiausius, nors tik egzaminas gali tai padaryti“. Jis teigė, kad į aukštąją mokyklą žmonės turi būti priimami skaidriais, vienodais pagrindais, tačiau šį kartą „teoriškai turime vykdyti vieną egzaminą, o praktiškai matome du skirtingus egzaminus“, ir tai esanti apgavystė.
Reikalaujant valdančiosios koalicijos partnerei Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, egzamino užduotis tautinių mažumų mokyklų moksleiviams palengvinta – tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje bus ne mažiau kaip 400 žodžių, mokykliniame – ne mažiau kaip 250 žodžių. Lietuviškų mokyklų moksleiviams nustatytas minimalus žodžių skaičius 100 didesnis. Taip pat išliko jau anksčiau patvirtintos nuostatos dėl išimčių vertinant darbus.
Opozicija apskundė tokį švietimo ministro įsakymą teismui, argumentuodama, kad jis prieštarauja Švietimo įstatymui ir kitiems teisės aktams.
