Iki šiol nėra aišku, kur tokios lentelės galėtų atsirasti: ar ten, kur kitataučiai gyventojai sudaro 25 proc. populiacijos, ar ten, kur jų vos dešimtadalis.
Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ dalyvavęs A. Smetona tvirtino, kad, kaip ir buvusi valdančioji koalicija, taip ir dabartinė tęsia tradicijas ir priiminėja neteisėtus įstatymus. Visgi ar verta baimintis ir laužyti ietis dėl dvikalbių užrašų ant namų sienų?
„Žinoma, kad tai svarbu. Tai yra Lietuvos valstybės gyvybingumo, įvaizdžio, buvimo apskritai klausimas. Ir visokie dvikalbių užrašų svarstymai yra mažų mažiausiai keisti. Ankstesnioji valdančioji koalicija buvo įsipratinusi priiminėti antikonstitucinius įstatymus, už kuriuos dar šiandien mokame. Dabartiniai, matyt, irgi perima šią „gražią“ tradiciją“, – tvirtino pašnekovas.
Specialisto nuomone, reikėtų matyti kelias puses: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje parašyta valstybinė kalba – lietuvių, Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad viešieji užrašai turi būti lietuviški. „Ir taškas“, – teigė A. Smetona.
Pašnekovas tikino, kad gatvių pavadinimai turėtų būti kabinami ant specialių stulpelių, o jau tada kas norės ant namų galės kabintis ką nori. Tokį klausimą, A. Smetonos nuomone, dar būtų galima svarstyti. Žinių radijo laidoje lituanistas teigė, jog, suteikus norimas privilegijas vienoms tautinėms mažumoms, kitos taip pat norės tokių teisių, o tuomet situacija taps nevaldoma.
„Pirma, dėl konflikto, nepasakyčiau, kad jis yra tarp Lietuvos ir tautinių mažumų. Ne, jis yra tarp Lietuvos ir kai kurių tautinių mažumų veikėjų. Antra, taip, jei šitą džiną išleisime iš butelio, prasidės nevaldomi dalykai. Juk ne tik lenkai gyvena Lietuvoje, yra rusų, baltarusių. Be to, pamirštame, kad šios problemos yra okupacijų padarinys. Juk lenkai niekada nepripažino, kad čia prieš karą buvo okupuota teritorija. Tai daug ką pasako, jų ketinimai nėra nuoširdūs, nėra sakoma tiesa, tai kaip galima pasitikėti šitais dalykais?" – klausė A. Smetona.
Žinių radijo laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis nuo 6 iki 9 val.
