Sekite 15min Google
„Šiaip tai yra atvira Gitano Nausėdos provokacija (...) Liudvika Meškauskaitė kažkada buvo puiki žiniasklaidos teisės ekspertė, kurios paskaitų buvo malonu ir naudinga klausytis, bet ji tapo atvira žurnalistų prieše. Jos advokatų kontora ginčuose prieš žurnalistus gynė ne šiaip susikompromitavusius veikėjus“, – feisbuke rašė LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė.
Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas L.Meškauskaitę apibūdino kaip „prorusiškų antivakserių Sveikatos teisės instituto ir OpTV laidų dalyvę“.
Pasisakė ir žurnalistė bei visuomenininkė Rita Miliūtė, teigusi, kad „naujoji Nausėdos atstovė LRT taryboje Liudvika Meškauskaitė Pakso apkaltą laiko susidorojimu ir prezidento pažeminimu, matant nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos vėliavą Trakų pilyje jai tiesiog lietuvio širdis plyšti gali, o teismuose prieš LRT žurnalistus LMK (jos kontora) dirbo Belaruskalij partneriui Lietuvoje, siekiančiam sankcijų Lukašenkos Baltarusijai naikinimo“.
„Žurnalistikos profesija išsigimsta“
Šią savaitę L.Meškauskaitė atsakė į šią kritikos bangą. Jos teigimu, problema, kad žurnalistai tampa aktyvistais ir pamiršta Visuomenės informavimo įstatyme numatytas nuostatas.
„Esminė problema yra žiniasklaidos būklė šiandieniniame pasaulyje ir šiandieninėje Lietuvoje – matome, kad yra labai daug problemų su žiniasklaida, su žurnalistika. Žurnalistikos profesija išsigimsta – žurnalistai tampa propagandistais“, – „Žinių radijuje“ trečiadienį kalbėjo L.Meškauskaitė.
„Esu iš tų žmonių, kurie nevynioja žodžių į vatą, kalbu pakankamai nuoširdžiai, pakankamai atvirai. Aš kalbu žiniasklaidos temomis, galbūt pasisakau už tą nuomonės raišką nepriklausomai nuo to, ar ta nuomonė jums patinka, ar ne“, – tvirtino ji.
„Žurnalistai tampa aktyvistais, politinio proceso dalimi – tai yra problema. Yra tokia teorija, kad žurnalistas turi būti aktyvus – ir auklėti, ir moralizuoti, ir palaikyti tam tikrą naratyvą. Aš prisilaikau klasikinės žurnalistikos teorijos, kad žurnalistas pirmiausia turi teikti teisingas, tikslias žinias ir nešališkas – kaip yra įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme“, – pridūrė teisininkė.
Ji į LRT tarybą iki 2030 metų paskirta vietoj atsistatydinusio Giedriaus Jucevičiaus, kuris teigė iš pareigų pasitraukiantis dėl padidėjusio darbo krūvio.
LRT tarybą sudaro 12 narių. Po 4 skiria prezidentas ir Seimas (2 – valdančiųjų teikimu, 2 – opozicijos), dar 4 – Mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija bei Lietuvos švietimo taryba.
Tarybos nariai skiriami 6 metų kadencijai.
