Komisija ketvirtadienį taip pat nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Vilniaus apygardos teismo buvusio teisėjo dabar Seimo nario Konstanto Ramelio ir teisėjo Giedriaus Baziulio elgesį.
„Pagal bylos nagrinėjimo eigą matome, kad ten nėra švari eiga“, – ketvirtadienį po Liustracijos komisijos posėdžio žurnalistams sakė šios komisijos vadovas Algimantas Urmonas.
Žurnalistams išdalytame pranešime teigiama, kad dabar į prezidento postą kandidatuojanti valstietė liaudininkė K.Prunskienė sovietiniais metais ilgą laiką bendradarbiavo su KGB.
Tačiau oficialiai Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija (vadinamoji Liustracijos komisija) tokio sprendimo nepriėmė.
Komisija nagrinėjo Sąjūdžio tarybos prašymą įvertinti „K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB naujus faktus ir apginti visuomenės viešąjį interesą ir teisingumą, vertinant nacionalinio saugumo požiūriu“.
Susipažinusi su Aukščiausiojo, Vilniaus apygardos teismų bylomis, Vilniaus universiteto, Ypatingojo archyvo dokumentais, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos surinktais duomenimis, viešomis publikacijomis ir interviu, Liustracijos komisija mano, kad K.Prunskienė sovietų saugumui atliko mokslinės žvalgybos užduotis.
Žurnalistams išdalytame pranešime teigiama, kad dabar į prezidento postą kandidatuojanti valstietė liaudininkė K.Prunskienė sovietiniais metais ilgą laiką bendradarbiavo su KGB.
Anot komisijos, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijai Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje tirti liudiję asmenys nurodė, kad KGB, jos pirmininkas Jurijus Andropovas domėjosi mokslinės žvalgybos duomenimis. „Lietuvos TSR KGB padalinys palaikydavo kontaktus su K.Prunskiene, kuri teikdavo surinktą mokslinę informaciją Vengrijos ir Vokietijos Liaudies Respublikose, Vokietijos Federacinėje Respublikoje“, – teigiama Liustracijos komisijos medžiagoje.
Anot jos, pagal kontaktų lygį K.Prunskienė atitiko „patikimo asmens“ (rus. Doverenoje lico) ir įtakos agento statusą, kuriems pasižadėjimas bendradarbiauti nesurašomas. „Iš pradžių jos pateikiama medžiaga buvo užšifruojama trijų raidžių kodu, vėliau „Šatrijos“ slapyvardžiu. Nustatyta, kad agentas dirbantis žvalgyboje (mokslinėje žvalgyboje) pasižadėjimo taip pat nerašydavo. Tuokart agentui galėdavo būti suteikiamas slapyvardis. Jei agentas tapdavo TSKP tam tikro lygmens nomenklatūroje, jo byla sunaikinama“, – teigiama komisijos medžiagoje.
Svarstoma, kad K.Prunskienė bendradarbiauti su KGB galėjo būti priversta, nes iš pradžių ji esą slėpė savo autobiografinius duomenis.
„Ilgas tvirtinimas, kad ji neturi užsienyje giminių (Brazilijoje) atsiliepė kaip palanki KGB aplinkybė priversti ją bendradarbiauti“, – rašoma komisijos išvadoje.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad „K.Prunskienės biografinių duomenų esančių nomenklatūrinėse bylose, teismų bylose, informacijos liudytojų parodymuose lyginamasis tyrimas leidžia manyti, kad K.Prunskienė sutiko bendradarbiauti savanaudiškais karjeros darymo motyvais“.
KGB remiamos komandiruotės į užsienį sutapo su jos karjeros darymo motyvais ir su mokslinės informacijos rinkimu KGB struktūroms.
Anot liudytojų, K.Prunskienė buvo populiari tarp Lietuvos TSR Valstybės saugumo komiteto (VSK) darbuotojų. „Jos įdirbiai sudarė jiems galimybes gauti premijas, kopti karjeros laiptais. Be to, ji buvo ir draugiškai nusiteikusi VSK darbuotojams, po užsienio komandiruočių sulaukdavo jos malonių – dovanėlių“, – atkreipiamas dėmesys surinktoje byloje.
Už gerą darbą K.Prunskienė sulaukė ir valstybinių apdovanojimų, kuriuos Nepriklausomybės metais iškilusi politikė neva linkusi nutylėti.
Sovietų metais K.Prunskienė buvo apdovanota Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinais.
Svarstoma, kad K.Prunskienė bendradarbiauti su KGB galėjo būti priversta, nes iš pradžių ji esą slėpė savo autobiografinius duomenis.
„Prasidėjus Sąjūdžiui, K.Prunskienė juvelyriškai įvertino socialinius pokyčius ir pritaikė juos savo asmeninėms ambicijoms būti valdžioje. Todėl pakartotinis KGB dėmesys ją erzino (...), – rašoma Liustracijos komisijos surinktoje medžiagoje. – Į Lietuvą, kaip reikšmingai įtaką visuomenėje turinčiai asmenybei suvaldyti, buvo atsiųsta KGB brigada, turinti tikslą grąžinti paklydėlę į KGB gretas. K.Prunskienės šantažas byrančiai KGB nepavyko.“
Kita vertus, Liustracijos komisija pareiškė, kad K.Prunskienės neprisipažinimas bendravus su KGB palieka naują galimybę užsienio specialiosioms tarnyboms ją pakartotinai šantažuoti.
Komisija atkreipė dėmesį ir į 2003 m. Vilniaus apygardos teismo sprendimą, pripažinusį nesant įrodymų, kad politikė bendradarbiavo su KGB.
„Vilniaus apygardos teismas, faktiškai bylą nagrinėjo iš esmės naujai, tačiau nevertino visų bylos faktų, liečiamai susijusių su bendradarbiavimu, rėmėsi tik K.Prunskienės teikiama versija, kad apie bendradarbiavimą su KGB nėra pasižadėjimo originalo“, – teigiama komisijos medžiagoje.
Beje, šįkart valstietė liaudininkė ginčijo savo parašo autentiškumą, nors 1992 metais Aukščiausiajame Teisme to nedarė.
„Pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB buvimas ar jo nebuvimas nėra ir nebuvo lemiamas veiksnys ją pripažinti (ne)bendradarbiavus, nes 1992 09 14 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.317 buvo pakankamai daug juridinių faktų apie bendradarbiavimą“, – teigiama Liustracijos komisijos išvadoje.
Konstatuota, kad K.Prunskienės prašymas atnaujinti bylą dėl naujų aplinkybių, t. y. kad nėra pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB originalo, vertintinas kaip „išgalvotas neatitinkantys bylos aplinkybių procesinis pataikavimas suinteresuotam asmeniui K.Prunskienei“.
Liustracijos komisijai pro akis nepraslydo ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant vadinamąją Šatrijos bylą buvo pakeistas teisėjas. Neva susirgus teisėjai Danutei Gasiūnienei bylos ėmėsi teisėjas Giedrius Baziulis, kuris bylą iškart įslaptino.
Beje, Vilniaus apygardos teismui atnaujinus K.Prunskienės bylą jos pasižadėjimo originalas atsirado. Jį 2002 m. gruodžio 18 d. Ypatingajam archyvui perdavė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje tirti pirmininkas Balys Gajauskas.
Jame rašoma: „Aš, Prunskienė Kazimiera-Danutė, Prano, sutinku padėti Valstybinio saugumo organams spręsti kai kuriuos juos dominančius klausimus. Visa kas man ryšium su tuo bus žinoma pasižadu laikyti griežtoje paslaptyje. Dokumentus pasirašysiu Šatrijos vardu“.
Liustracijos komisija pabrėžė, kad 1992 m. liepą Lietuvos teismo ekspertizės instituto ekspertai pateikė išvadą, kad visas pasižadėjimo tekstas, tikėtina, parašytas ta pačia rašymo priemone (ta pačia šratinuko šerdele), jo popierius yra vientisas, standartinis lapas, mechaninių ir kitokių popieriaus pažeidimų, teksto panaikinimo ir pakeitimo, intarpų ir prirašymų nėra, tačiau ekspertai teigė negalį nustatyti įrašų ir popieriaus amžiaus, nes tam nesą moksliškai pagristų metodikų.
Vilniaus apygardos teismas 2003 metų pavasarį paskelbė, jog nėra įrodymų, kad K.Prunskienė slapta bendradarbiavo su KGB.
Jis pakeitė 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
Pati K.Prunskienė kategoriškai neigia bendradarbiavusi su sovietų saugumu. Į prezidentus kandidatuojanti politikė šią savaitę išplatino viešą kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama paviešinti jos bylą.
