Tiesioginės vaizdo konferencijos metu V.Garastas atsakė į klausimus, kuriuos treneriui uždavė 15min.lt skaitytojai.
– Ką jūs manote apie šį krepšinio asmenybių karą. Pradžioje – išgalvotos priežastys apie siaubūnę žiniasklaidą, po to – „pasispjaudymai“ apie neva žmones-kenkėjus, jų darbus, vidines federacijos problemas, o jau tik po to – aiškios mintys apie Jono Kazlausko, Mindaugo Balčiūno ir Pauliaus Motiejūno konfrontaciją. Ar neatrodo, kad Vladimiro Romanovo „Žalgiryje“ pasėta kvailystės ir įtarumo bacila sugebėjo tapti maru visam šalies krepšiniui. Taigi kas šioje istorijoje, klasiko V.Romanovo žodžiais, yra „iškrypėliai“?
– Nereikėtų sureikšminti V.Romanovo, kuris jau yra visų užmirštas, o jis ir neturėjo jokios įtakos LKF. Manau, kad tai, kas vyksta, yra asmenybių, nuoskaudų, įžeidimų konfliktas. Jis neturi jokio pagrindo. Europos čempionatas pasibaigė labai aukštu rezultatu – tapome vicečempionais. Treneris pareiškė, kad dirbs toliau, jei nebus M.Balčiūno. Viskas turėtų vykti pagal įstatus, federacijos valdymas nėra prezidentinis, o kolegialus – federaciją valdo komitetas. J.Kazlauskas turėtų pateikti pretenzijas komitetui, ką blogai darė M.Balčiūnas ir tada klausimas būtų svarstomas. Nėra solidu paskambinti iš užsienio ir pareikšti – pasitraukiu. Tai nesolidu, nes trenerio sutartis galioja ketverius metus. M.Balčiūnas nedalyvavo rinktinės pasirengime ir neturi su komanda nieko bendro. A.Sabonio atsistatydinimas irgi keistas – intrigos. Kokios intrigos, kodėl jos neįvardijamos?
Kodėl negalima šito ginčo sutvarkyti teisiškai. Ispanijoje ar Rusijoje nebūna tokių dalykų, kad treneris pasakytų – nedirbsiu, jei neatsistatydins koks sekretorius ar prezidentas. Tai labai nesolidu, reikia susėsti ir išsiaiškinti, o ne skelbti visai visuomenei. Tai yra savo ambicijų išaukštinimas ir bandymas jas statyti aukščiau LKF garbės ir solidumo.
– Kuo pasireiškia trenerio J.Kazlausko ambicijos?
– Kokie M.Balčiūno darbai pakenkė Lietuvos krepšiniui ar rinktinei? Jei tai yra asmeninis J.Kazlausko nesutarimas, jis negali būti viešas. Rinktinė turėjo puikias sąlygas, čarterinius reisus, maitinimą, nėra dėl ko pykti – krepšininkai patys viešai sakė, kad yra viskuo patenkinti.
– Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl susidaro įspūdis, kad Jono Kazlausko ir Arvydo Sabonio netektys atrodo visiškai nesureikšminamos?
– O kaip reikia sureikšminti tas netektis? Per Vykdomojo komiteto posėdį, kuriame pats buvau, keturi nariai prašė A.Sabonio likti, tačiau jis prašymus atmetė. Jis paaiškino visiems, kad jam atsibodo intrigos ir tiek. J.Kazlauskas taip pat turėtų raštu paaiškinti federacijai išėjimo priežastis. Viskas turi būti teisiška, o ne gandų lygyje.
– Kas lieka prie suskilusios geldos? Arvydas Sabonis? Jonas Kazlauskas ar iki rinkimų generaliniu sekretoriumi liekantis Mindaugas Balčiūnas?
– Kadangi prezidentas atsistatydino, tai dabar jo pareigas eina generalinis sekretorius. Jis penktadienį sukvietė Vykdomąjį komitetą, kuris nuspręs dėl rinkimų datos. Viskas vykdoma pagal taisykles ir demokratiškai. Panašu, kad pralaimi M.Balčiūnas, kuris vienas srebia likusią košę. Aš manau, kad J.Kazlauskas yra aukšto lygio treneris, tinka komandai ir turi toliau dirbti.
– Ar neturėtų iš LKF pasitraukti visi funkcionieriai , kurie trukdo dirbti Lietuvos krepšinio labui tokiems kaip garbiems žmonėms kai A.Sabonis ir J.Kazlauskas?
– Vykdomasis komitetas yra 18-os žmonių grupė, deleguoti krepšinio visuomenės. Iš krepšinio lygų, – regionų, moterų, moksleivių ir kitų lygų, teisėjų ir trenerio asociacijų. Ten nėra svetimų žmonių. Kas tie funkcionieriai – galima taip ir A.Sabonį vadinti, ir mane kai buvau prezidentas. Krepšinio valdymas yra kolegialus ir visi klausimai sprendžiami komitete, ne vienas žmogus juos sprendžia.
Nesuprantu trenerio, kuris atsistatydina. Aš turėjau labai sunkių momentų, buvau paguldytas, tačiau klaupiausi, kėliausi ir atsistojau. Tai nėra trenerio darbas: kaip man sakydavo – juosta mėšlo, juosta medaus, juosta mėšlo ir taip toliau.
– Kokia Jūsų nuomonė, kad garsus buvęs krepšininkas Šarūnas Marčiulionis yra neprileidžiamas prie LKF veiklos? Ar jį matytumėte Arvydo Sabonio pamaina LKF prezidento poste?
– Tegul paduoda pareiškimą ir kandidatuoja. Niekas jam netrukdo eiti, A.Sabonis praėjusį kartą buvo vienintelis kandidatas, kodėl taip? Juk nestovi ginkluoti žmonės ir eiti netrukdo, Š.Marčiulionis gali eiti, prašau. Už jo kandidatūrą balsavau jau anksčiau ir balsuočiau, nes Lietuvos krepšiniui jis yra labai nusipelnęs. Jis amžiaus geriausias Lietuvos gynėjas. Nėra taip, kad Š.Marčiulionis – neprileidžiamas, kad jo kas nors nemėgsta. Tik silpni žmonės neturi priešų – visur yra pozicija, opozicija.
– Kokia Jūsų nuomonė apie Jono Kazlausko pasakymą: ,,Man labai keistai atrodo, kad Vladas Garastas taip aklai gina federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną. Ar nėra taip, kad V.Garastas taip pat iš federacijos gauna atlyginimą ir dėl to labai gina M.Balčiūną?“ Ar tiesa, kad Vladas Garastas dar gauna atlygį už LKF garbės prezidento pareigas?
– Aš ne už garbės prezidento pareigas gaunu atlyginimą. Esu garbės tarybos pirmininkas, kurią sudaro S.Jovaiša, M.Paulauskas ir dar keli žmonės. Už tai man mokamas atlyginimas, tačiau aš dirbu – nuostatai numato, ką taryba daro. Dabar pagal nuostatus garbės taryba turės pasiūlyti kandidatą į LKF prezidento pareigas. Dar nenusprendėme.
M.Balčiūnas yra mokslų daktaras, Anglijos universiteto garbės profesoriumi taps kitą savaitę. Tai jaunas, tačiau darbštus vyras. Nejaugi pamiršome, kad 2011 metų čempionatas buvo pripažintas kaip geriausiai surengtas istorijoje. Kas tada dirbo?
Vykdomasis komitetas negali atleisti M.Balčiūno be priežasties. Jis yra išrinktas ketverių metų kadencijai ir negali būti atleidžiamas be priežasčių, kurios nėra išdėstytos oficialiai.
– Ar yra vilčių sugrąžinti Arvydą Sabonį į LKF prezidento kėdę?
– Negaliu to pasakyti, nes konferencijoje bus svarstomas jo pareiškimas dėl atsistatydinimo. Gali jo ir neatleisti – tai spręs 140 narių. Konferencija vyks teisėtai, jei dalyvaus pusė narių ir nubalsuos du trečdaliai už kurį nors sprendimą. Tokie yra įstatai.
– Vienas sakinys, kurį jūs dabar pasakytumėte J.Kazlauskui.
– Reikia dirbti toliau, aš nesuprantu trenerio, kuris atsistatydina. Aš turėjau labai sunkių momentų, buvau paguldytas, tačiau klaupiausi, kėliausi ir atsistojau. Tai nėra trenerio darbas: kaip man sakydavo – juosta mėšlo, juosta medaus, juosta mėšlo ir taip toliau.
– Jūs priekaištaudamas teigiate, jog Lietuvos rinktinė gyvena geriausiuose viešbučiuose, valgo, skraido ir pan. Negi tai nėra privaloma?
– Privaloma ir tai buvo padaryta. Aš nepriekaištauju, o sakau, kad nėra dėl ko pykti, nes sąlygos buvo geriausios. Nesakau, kad jie turi gyventi bendrabučiuose, kaip mes gyvenome prieš 1992 metų olimpiadą. Gyvenome sanatorijoje, valgėme su ligoniais, mėtėme į krepšį, prie kurių lentos kamuolys prilipdavo. Visos sąlygos suteiktos, pasirengimas suderintas su treneriu. Ko dar trūksta – turbūt tik gulbės pieno.
Tikiu, kad J.Kazlauskas grįš, to reikia, tačiau jei ne – reikia Rimo Kurtinaičio.
– Jei viskas liks taip, kaip dabar yra – treneris traukiasi, ar turime trenerių, kurie dirbtų prie taip aukštai iškeltos kartelės?
– Tokia vieta laisva nebūna. Tikiu, kad J.Kazlauskas grįš, to reikia, tačiau jei ne – reikia Rimo Kurtinaičio. Taip, jis buvo truputį įsižeidęs, kai atsistatydino Ramūnas Butautas, jis norėjo tapti treneriu. Mano nuomone, jis jau tikrai subrendo kaip treneris ir aš būčiau už jo kandidatūrą. Jei Š.Marčiulionis sutiktų, palaikyčiau ir jį – apie krepšinį daug kalba.
– Rusija dusina Lietuvą, o mūsų klubai žaidžia Maskvos remiamame turnyre – VTB Jungtinėje lygoje. Jūsų nuomone, gal vertėtų visiems pasitraukti iš rusų įtakos gniaužtų?
– Tai labai sunkus klausimas. Žaisti yra gerai, tačiau kai lygoje norėjo būti „Šiauliai“, jiems buvo atsakyta. Kodėl leista žaisti „Neptūnui“. Klaipėda, uostas – nori nenori peršasi tokios mintys. Kažkada ir „Lietuvos rytas“ buvo prieš, tačiau tai yra klubų reikalai. Vis dėlto po visų šių skandalų su pienu, su verslu man peršasi mintis, kad visose sferose turėtų būti vienodi santykiai. Manau, kad reikėtų rimtai susimąstyti dėl dalyvavimo šiame turnyre. Liko „Žalgirio“ ir CSKA istorija, mėginama su ja toliau žaisti. Vis dėlto dabar tai jau nebe tas: CSKA žaidėjai apmokami didžiulėmis sumomis, o „Žalgiris“ tokių galimybių neturi, tačiau kauniečių pralaimėjimai labai sureikšminami. Nemalonu.
Pagalvokime, kas vadovauja tai lygai. Aš nesu politikas, tačiau sportas visada buvo į politiką įveltas. Anksčiau tai matėsi kur kas labiau, tačiau ir dabar vyksta panašūs dalykai. Politika tęsiasi, tačiau mes apie tai galvojame nedaug.
– Skaitytojui vis dar tebeskauda širdį dėl Žydrūno Ilgausko. Ar tai yra jūsų „nuopelnas“, kad jis nežaidė rinktinėje?
– Trejus metus treniravau Ž.Ilgauską Kauno „Atleto“ komandoje. Vienais metais įveikėme „Žalgirį“ šešis kartus, o kitos rungtynėse Ž.Ilgauskas pradėjo šlubčioti. Įvyko du susitikimai su gydytojais, kurie pasakė, kad jis gali žaisti. Man komandos vadovas liepė leisti žaisti ir aš likau kaltas dėl jo traumų. Mes neturėjome magnetinio rezonanso tada Lietuvoje, o JAV buvo padaryti tyrimai ir pamatė, kad jo pėda yra truputį išlinkusi, todėl labai didelė apkrova tenka pirštams. Jis buvo patyręs traumą dar vaikystėje, kuri išgijo pati, tačiau dėl krepšinio krūvio trauma atsinaujino. Viena kartą jis jau buvo sutikęs rungtyniauti rinktinėje, o draudimas kainavo virš dviejų milijonų – mes atradome lėšų. Paskutiniu momentu Ž.Ilgauskas tada atsisakė, nes pradėjo nugarą skaudėti.
Konferencija baigėsi.
***
Po Europos krepšinio čempionato Lietuvoje sprogo nesutarimų LKF užkulisiuose pūlinys. Sprogo taip galingai, kad iš savo pareigų pasitraukė rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas, LKF prezidentas Arvydas Sabonis, viceprezidentas Antanas Guoga ir vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas. J.Kazlauskas, A.Guoga ir P.Motiejūnas pareiškė, kad federacija sugriuvo dėl jos generalinio sekretoriaus M.Balčiūno, su kuriuo bendros kalbos nerado J.Kazlauskas ir P.Motiejūnas. J.Kazlauskas pareiškė, jog sugrįžtų vadovauti rinktinei, jei federacijoje neliktų M.Balčiūno.
