LLRA narys Michalas Mackevičius BNS sakė rinksiąs parlamentarų parašus, kad į KT būtų kreiptasi grupės Seimo narių vardu.
Tam būtina surinkti ne mažiau kaip 29 parlamentarų parašus.
„Mūsų nuomone, tokio kreipimosi reikia, – sakė M.Mackevičius. – Čia juk tik kreipimasis. Jeigu sako, kad yra teisūs, kad taip turi būti, tai ko bijoti išaiškinimo?“
Seimas antradienį atmetė nutarimo projektą kreiptis į KT dėl Švietimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių tautinių mažumų gausiai gyvenamame regione bent vienoje mokykloje suformuoti lietuviškas klases.
Už nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT po pateikimo balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė 33.
53 parlamentarų pasirašytame nutarimo projekte abejota, ar minėta nuostata neprieštarauja lygybės principui, nes nėra įpareigojimo tautinių mažumų gyvenamame regione privalomai nors vienoje mokykloje užtikrinti vidurinį ugdymą tautinės mažumos kalba.
Prieš kreipimosi projektą kalbėjęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys tvirtino, kad prieštaros su Konstitucija nėra, jei skundžiama nuostata neišskiriama iš viso įstatymo konteksto.
„Pirminė sąlyga yra tėvų pageidavimas – tėvai renkasi, kokia kalba jų vaikas mokysis, steigėjas privalo tėvų pasirengimą gerbti ir sudaryti sąlygas. Pirminė sąlyga – užtikrinti mokymą tautinių mažumų kalba, ir, tėvams pageidaujant, valstybine kalba. Jokios prieštaros nėra, šita norma jokių teisinių kolizijų nesukuria“, – pabrėžė V.Stundys.
Tuo metu vienas iš kreipimosi iniciatorių, LLRA atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė, kad kreipimasis į KT „nuimtų įtampą iš išaiškintų, ar mes padarėm pažeidimą, ar ne“.
Lietuvos lenkų tautinė mažuma priešiškai sutiko Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų numatyta suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Lietuva kritiką atmeta kaip nepagrįstą.
