„Labai abejočiau, ar bus net ir pasiruošta tam etapui. Turime įvertinti pagaliau ir tai, kad jeigu atskirai referendumas būtų vykdomas, tai kainuotų apie 14 mln. litų, jeigu referendumas būtų vykdomas kartu su rinkimais, tai kainuotų porą milijonų. Tai nemažas skirtumas pinigine prasme. Mes tarsimes su VRK, kad nepažeisti jokių procedūrinių dalykų. Politikai turės apsispręsti dėl datos. Tikiuosi, rasime patį racionaliausią sprendimą“, – trečiadienį interviu Žinių radijui teigė L.Graužinienė.
Darbo partijos pirmininkės teigimu, Seimas sprendimą dėl referendumo datos priims ne anksčiau kaip pavasario pradžioje, kai kovo 10-ąją susirinks į sesiją
Darbo partijos pirmininkės teigimu, Seimas sprendimą dėl referendumo datos priims ne anksčiau kaip pavasario pradžioje, kai kovo 10-ąją susirinks į sesiją.
„Procedūriškai, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kad parašai yra pripažįstami ir reikiamas jų kiekis yra, tuomet Seimas turės priimti nutarimą dėl referendumo paskelbimo. (...) Per du mėnesius turime apsispręsti. Manyčiau, kad kovo 10 dieną prasideda pavasario sesija, tai ir bus pirmieji posėdžiai, kuriuose šis nutarimas ir bus svarstomas“, – sakė L.Graužinienė.
Įstatymas dėl žemės pardavimo baigiamas rengti
Įstatymas, numatantis saugiklius dėl žemės pardavimo, baigiamas rengti – valdantieji jį aptars po poros savaičių, sako Seimo pirmininkė.
L.Graužinienė teigė neįsivaizduojanti, kad Seimui nustačius saugiklius dėl žemės pardavimo, būtų įmanoma atsisakyti referendumo
„Saugiklių įstatymas Žemės ūkio ministerijoje, mes kalbėjome jau su ministru ir viceministrais susitikę savaitės pradžioje pas mane kabinete, jau yra baigiamas rengti ir po dviejų savaičių jis grįš į politinę diskusiją – valdančiųjų Politinę tarybą“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Pasak jos, projektas bus pateiktas parlamentarams kovą, prasidėjus Seimo pavasario sesijai: „Be tai nenutolina pačio fakto apie parašų surinkimą ir teisės paskelbti referendumą“.
L.Graužinienė teigė neįsivaizduojanti, kad Seimui nustačius saugiklius dėl žemės pardavimo, būtų įmanoma atsisakyti referendumo.
„Aš neįsivaizduoju, kaip galima susitarti su 320 tūkst. žmonių. Iniciatoriai neturi teisės atsiimti parašų tų žmonių. Tokiu atveju turėtų kiekvieną parašą žmogus atšaukti. Iniciatoriams nesuteikta galimybė surinkus parašus, jeigu jie atitinka konstitucinius reikalavimus, priimti patiems kitą sprendimą“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Iniciatyvinė grupė dėl referendumo baigė rinkti parašus – juos šiuo metu tikrina VRK. Tam, kad referendumas būtų surengtas, turi pasirašyti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams – po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės draudimas nustos galioti.
