Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 11d. 08:01 , atnaujinta: 2018 gruodžio 12d. 14:12

Loterijų skaidrumą žadančios pataisos metų metus dūla Seime

Artūras Poviliūnas 15min tyrimas
Artūras Poviliūnas

Seimo nariai jau trečią kadenciją žada skaidrinti loterijų veiklą. Specialistai dar prieš dešimtmetį įspėjo politikus, kad dabar galiojantys įstatymai sudaro prielaidas loterijų organizatorių piktnaudžiavimui ir net korupcijai. Tačiau Seimo nariai šios problemos neišsprendė iki šiol. Tam aktyviai priešinosi Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, turintis atstovauti sportininkų interesams.

15min tęsia žurnalistinį tyrimą „Aukso puodžiai“, kurio centre – loterijų organizatorė „Olifėja“, privalanti savo pelnu dalintis su olimpiniu sportu, ir šios įmonės smulkieji akcininkai Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas.

Surinkti duomenys parodė, jog šie verslininkai šalia „Olifėjos“ sukūrė savą įmonių tinklą, į kurį tekėjo milijonai eurų iš tos pačios „Olifėjos“. Šio įmonių tinklo pelnu jie jau neprivalėjo dalintis su Lietuvos olimpiniu sportu.

Taip buvę sporto biurokratai A.Muraška ir D.Kazlauskas tapo milijonieriais, o jų įkurtos įmonės – net pelningesnės už pačią „Olifėją“, iš kurios pinigų ir buvo pastatytas jųdviejų verslas.

Suprasti akimirksniu

  • Prieš dešimtmetį susirūpinta dėl loterijų paramos nepelno organizacijoms
  • Paaiškėjo, kad tokia parama gali būti manipuliuojama, teikiama neskaidriai
  • Apie tai Seimą įspėjo STT, VMI, Valstybės kontrolė ir kitos institucijos
  • Bandyta keisti Loterijų įstatymą pagal institucijų patarimus
  • Tačiau nuo 2012-ųjų Seimas nesugeba priimti skaidrumą žadančių pataisų
  • Pataisoms priešinosi ir politikai, ir Olimpinis komitetas

Ketvirtajame „Aukso puodžių“ tekste pasakojame apie kitą problemą – loterijų paramą nepelno organizacijoms.

15min tyrimas rodo, kad apie skaidrumo problemas šioje srityje jau daug metų žinojo ir Seimo nariai. Juos apie tai įspėjo bemaž visos atsakingos institucijos – nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) iki Valstybės kontrolės. Atskiri Seimo nariai jau prieš šešerius metus siūlė galimus sprendimus, tačiau Seimo dauguma juos atmetė.

Bene aktyviausiai su skaidrumą žadančiomis pataisomis kovojo tuometis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas Artūras Poviliūnas, turėjęs ginti sportininkų interesus. Seimo nariams jis tvirtino, kad pinigai iš „Olifėjos“ pro šalį neina, o priėmus skaidrumą žadančias pataisas – sportas sužlugtų.

Dabar A.Poviliūnas pats naudojasi loterijų pinigais iš sistemos, kurią taip gynė nuo kritikos: jo knygos leidžiamos iš A.Muraškos ir D.Kazlausko verslo paaukotų pinigų.

Savo ruožtu, „Olifėja“ tvirtina visiškai palaikanti loterijų sektoriaus skaidrinimą. Bendrovė pripažįsta, jog rinkoje būta atvejų, kai sistema buvo piktnaudžiajama: anot jos, būtent dėl to dabar reikalingos papildomos skaidrumą užtikrinančios priemonės.

Kviečiame užsukti į specialų „Aukso puodžių“ polapį, kur rasite laimės ratą. Šis laimės ratas nepadės jums laimėti milijono, bet atskleis istorijas, kaip milijonieriais tapo du verslininkai.

Parama – skėčiais ir senais bilietais

Skaidrumu loterijų rinkoje rimtai susirūpinta prieš dešimtmetį. Į šią problemą dėmesį atkreipė kelios valstybės institucijos.

Daugiausia abejonių kėlė loterijų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad didžiųjų loterijų organizatoriai privalo dalį savo pelno skirti paramai ir labdarai – 8 procentus nuo nominalios išplatintų bilietų vertės. Paprastai tariant, 8 procentai nuo loterijų įmonės apyvartos privalo atitekti nepelno organizacijoms.

Specialistai įžvelgė problemą: pagal galiojančią tvarką, tokią paramą galima skirti ne tik pinigais, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, – daiktais. Tai ir sukėlė daugiausia abejonių dėl skaidrumo.

Valstybinė lošimų priežiūros komisija tuo laiku rašė: „Dėl nepakankamai aiškaus teisinio reglamentavimo ir neskaidraus šios prievolės vykdymo, Priežiūros komisija siūlė Vyriausybei šią teisės normą kuo greičiau tikslinti.“

Priežiūros komisija atliko tyrimą, kaip loterijų organizatoriai skirsto tą 8 procentų paramą.

„Buvo nustatyta atvejų, kai paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai <...>, parama buvo suteikta neišplatintais loterijos bilietais, paramai buvo perduodama loterijas reklamuojanti atributika (striukės, lietsargiai)“, – rašoma tyrimo išvadose.

Paprastai tariant, buvo nustatyta atvejų, kai loterijų organizatoriai atsikrato nereikalingų daiktų ir užskaito tai kaip paramą nepelno organizacijoms. 15min žiniomis, tai buvo ne „Olifėja“, bet kiti loterijų organizatoriai.

Paramai buvo perduodami dešimties ir daugiau metų senumo automobiliai <...>, parama buvo suteikta neišplatintais loterijos bilietais, paramai buvo perduodama loterijas reklamuojanti atributika (striukės, lietsargiai), – rašoma tyrimo išvadose.

Valstybinė mokesčių inspekcija priėjo prie išvados, kad tokia loterijų organizatorių apmokestinimo tvarka sudaro sąlygas jiems sumažinti pelno mokestį. Be to, pelno nesiekiančias organizacijas jie gali panaudoti pinigams išgryninti.

„Todėl egzistuoja mokesčių nesurinkimo rizika“, – rašoma mokesčių inspektorių tyrime. Ir tai dar ne viskas.

Skaidrumu suabejojo ir STT bei Valstybės kontrolė

Prie panašių išvadų priėjo ir Valstybės kontrolės pareigūnai, 2015-ųjų pavasarį pristatę savo atliktą auditą apie didžiąsias loterijas. Savo ataskaitoje jie teigė, kad pasitaiko atvejų, kai loterijų įmonės paramai skiria mažiau nei 8 procentus nuo apyvartos. Negana to, pasitaikė atvejų, kai paramos buvo skiriama daugiau, nei reikėtų, bet toks pinigų judėjimas nebuvo tinkamai įforminamas.

„Loterijų organizatorių pagal Loterijų įstatymą skiriamos paramos teikimas kelia abejonių dėl skaidrumo“, – rašė Valstybės kontrolės pareigūnai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Specialųjų tyrimų tarnyba
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Specialųjų tyrimų tarnyba

Tokių abejonių kilo ir teisėsaugai.

Štai ką prieš šešerius metus Seimo nariams rašė STT ekspertai, atlikę Loterijų įstatymo antikorupcinį vertinimą: „Atkreiptinas dėmesys, kad ši problema yra žinoma tiek Specialiųjų tyrimų tarnybai, tiek loterijų veiklą prižiūrinčioms žinyboms ir jau buvo imtasi iniciatyvos šį klausimą spręsti.“

STT taip pat tvirtino, jog galiojantis įstatymas neužkerta kelio korupcijai: „Yra teorinė galimybė, jog loterijų organizatoriai ir paramos gavėjai gali sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimų, pavyzdžiui: paramos gavėjai mainais už siūlomą paramą gali pažadėti dalį šios paramos grąžinti kaip nepagrįstą atlygį (kyšį), tačiau Specialiųjų tyrimų tarnyba tokia informacija nedisponuoja.“

Taigi visa tai rodo, kad politikai ir valstybės institucijos tiksliai žinojo apie problemas loterijų rinkoje. Jie žinojo, kad įstatymai sudaro prielaidas loterijų organizatoriams piktnaudžiauti savo padėtimi ir manipuliuoti 8 procentų parama. Tačiau bandymai visa tai pakeisti sulaukė pasipriešinimo Seime.

Kalbėjo apie sporto pražūtį

Loterijų skaidrinimo Seimas ėmėsi 2012-ųjų gegužę. Tuometis Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Ligitas Kernagis siūlė padidinti loterijų mokestį 8 procentais ir atsisakyti privalomo paramos skyrimo. Kitaip tariant, loterijų organizatoriai tuos pačius pinigus, kuriuos skiria paramai, turėtų pervesti į biudžetą kaip mokestį. Tokį problemos sprendimo būdą yra siūliusi ir Valstybės kontrolė.

Svarbu pabrėžti: tokie pakeitimai reikštų, kad loterijų įmonės, tokios kaip „Olifėja“, nebegalėtų pačios spręsti, kam skirti paramą – pinigai keliautų į valstybės biudžetą, o valstybė pinigus paskirstytų pagal vienodus kriterijus.

„Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siūlomos nuostatos yra naudingos antikorupciniu požiūriu ir suteiks daugiau skaidrumo lošimų organizatoriams skirstant paramą“, – tuo laiku rašė STT ekspertai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algimantas Salamakinas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Algimantas Salamakinas

Tai neįtikino Seimo narių. Atlikdami šį žurnalistinį tyrimą, perklausėme visus Seimo komitetų ir komisijų posėdžius, kuriuose buvo svarstomas šis klausimas. Susidaro įspūdis, kad skaidrumą žadančias pataisas palaikė vos vienas kitas politikas.

„Mielieji, nu nedarykime to, ko nereikia, – Seimo Jaunimo ir sporto komisijoje kalbėjo socialdemokratas Algimantas Salamakinas. – Idealiausia nedaryti nieko.“

Priešinosi ir kiti Seimo nariai. Pavyzdžiui, tuomet socdemu buvęs Algirdas Butkevičius sakė: „Norima sugriauti tos sistemos finansavimą ir padaryti žalą sportui.“ O štai parlamentaras, konservatorius Jurgis Razma prisiminė Londono olimpiadą: „Aš manau, kad olimpiniais metais nelabai geras pasiūlymas. Neįkvėps tų organizatorių tokie pasiūlymai.“

Tačiau aktyviausiai diskusijose apie loterijų skaidrinimą reiškėsi tuometis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovas Artūras Poviliūnas. Olimpinis komitetas yra pagrindinis loterijų organizatorės „Olifėjos“ akcininkas – valdo 51 procentų akcijų.

„Jeigu mes netekume tos loterijos ir tų pinigų, kurie gaunami iš loterijos, tai faktiškai, aš jums sakau, sportas sužlugtų. Ta sistema sužlugtų, kadangi iš biudžeto mes tikrai negautume tiek lėšų, tai garantija“, – tvirtino A.Poviliūnas.

Jis politikams tvirtino, esą pinigai iš „Olifėjos“ pro šalį neteka. 15min tyrimas „Aukso puodžiai“ verčia abejoti tokiais A.Poviliūno teiginiais.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Artūras Poviliūnas ir Daina Gudzinevičiūtė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Artūras Poviliūnas ir Daina Gudzinevičiūtė

Ilgametis Olimpinio komiteto vadovas A.Poviliūnas dabar leidžia knygas. Dalį leidybos išlaidų padengia A.Muraškos ir D.Kazlausko verslas – jų nuosava loterija, A.Poviliūno knygas finansuojanti iš tos pačios 8 proc. kvotos, kurios skaidrumą kritikuoja STT ir kitos valstybės institucijos.

Rengiant šią medžiagą, A.Poviliūnas žadėjo duoti interviu „Aukso puodžių“ tyrimui, tačiau vėliau į skambučius neatsiliepė.

Taigi pataisos, kurias STT ekspertai pavadino naudingomis antikorupciniu požiūriu ir suteikiančiomis daugiau skaidrumo, nebuvo priimtos – jos nesulaukė palaikymo Seimo Biudžeto ir finansų komitete.

Iniciatyvų keisti loterijų įstatymą būta ir daugiau. 2011 metais Finansų ministerija siūlė, kad loterijų organizatoriai 8 procentų paramą galėtų skirti tik pinigais. Be to, privalėtų vesti griežtą paramos apskaitą. Tačiau įstatymo projektas nugulė į stalčių ir net nepasiekė Seimo salės.

Prabilo apie kontrolę

2017-ųjų kovą Finansų ministerija ir vėl pasiūlė keisti Loterijų įstatymą. Buvo siūloma griežtinti reikalavimus loterijų organizatoriams ir mažinti loterijų prieinamumą. Svarbiausia: pataisose vėl numatyta, kad 8 procentų parama būtų skiriama tik pinigais ir vedant apskaitą.

Tačiau pataisos ir vėl užstrigo. Projektas iki šiol nepateiktas Seimui. Kodėl?

„Sulaukta daug pastabų ir pasiūlymų, tarp jų ir dėl 8 procentų nuo nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės“, – teigė Sigitas Mitkus, Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius.

Finansų ministerija teigia, kad Loterijų įstatymo pataisos bus teikiamos Vyriausybei, kai bus suderintos visos pozicijos. Kada tai bus – neaišku.

Alfredo Pliadžio nuotr./Artūras Poviliūnas ir Antanas Muraška
Alfredo Pliadžio nuotr./Artūras Poviliūnas ir Antanas Muraška

Šios kadencijos Seimo nariai domėjosi ir Olimpinio komiteto valdomos „Olifėjos“ veikla. Seimo Antikorupcijos komisija gavo skundą dėl „Olifėjos“ turto perleidimo privatiems asmenims. Skundą nagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

FNTT, neradusi nusikaltimo sudėties, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Olifėjos“ veiklos.

„Negauta naujų objektyvių duomenų, kad UAB „Olifeja“ ir UAB „Lotelita“ atsakingų asmenų veiksmuose būtų sukčiavimo, turto pasisavinimo, neteisėto praturtėjimo, neteisingų duomenų pateikimo ar apgaulingo apskaitos tvarkymo požymių“, – rašoma 2017 metų FNTT sprendime.

„Olifėja“: piktnaudžiavimo atvejai metė šešėlį visiems

Loterijų rinkos lyderė „Olfėja“ teigia palaikanti sektoriaus teikiamos paramos skaidrinimą. Esą fiksuoti piktnaudžiavimo atvejai parodo, kad šią problemą reikia spręsti.

„Olifėja“ visuomet pagal įstatymą privalomą paramą skyrė tiktai pinigais, o vykstant teisės aktų svarstymams nuosekliai teikė pasiūlymus, kad tokia tvarka būtų privaloma.

Publikacijoje minimi piktnaudžiavimai skiriant paramą loterijų rinkoje fiksuoti prieš 15 metų. Jie buvo padaryti loterijų organizatorių, kurie vėliau dėsningai pasitraukė iš veiklos. Deja, tokie atvejai meta šešėlį visai rinkai ir jų mažiausiai reikia pačiai „Olifėjai“, – gruodžio 12 d. raštu pateiktame komentare teigia „Olifėjos“ atstovas Maksimas Reznikovas.

Pasak jo, Loterijų asociacija, kurios narė yra „Olifėja“, siūlė įstatyme apibrėžti, kad už gautos paramos panaudojimą privalėtų atsiskaityti ir paramos gavėjai, o Lošimų priežiūros tarnybą turėtų geresnes galimybes prižiūrėti ne tiktai paramos skyrimą, bet ir panaudojimą.

„Siekiant didinti pasitikėjimą loterijomis, bendrovė siūlė ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, skelbti didesnių prizų laimėtojų vardus, kad daugiau viešumo bei pasitikėjimo būtų ir šioje srityje“, – teigia M.Reznikovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Olifėja“
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Olifėja“

Trečiadienį, 15 val., 15min studijoje apie šias problemas diskutuosime su Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariais Kęstučiu Smirnovu ir Virgilijumi Alekna.


Apie tyrimą ir šaltinius

Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas.

Atlikdami tyrimą naudojome Registrų centro duomenis: „Olifėjos“ bei kitų A.Muraškos ir D.Kazlausko įmonių finansines ataskaitas, kitus dokumentus bei nekilnojamojo turto registro duomenis. Taip pat naudojome FNTT nutarimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Rėmėmės Loterijas reglamentuojančiais įstatymais bei įvairių institucijų išvadomis, dešimtmetį teiktomis politikams dėl galimai neskaidraus šios srities reguliavimo. Rengdami tyrimą klausėmės įrašų Seimo komitetų ir komisijų posėdžių, kuriuose buvo svarstomas loterijų reglamentavimas.

Atliekant šį tyrimą bendravome su „Olifėjos“ vadovais ir kitų įmonių tinklo įkūrėjais Antanu Muraška bei Donatu Kazlausku, „Olifėjos“ komunikacijos atstovais, Lošimų priežiūros tarnybos specialistais, mokesčių eksperte Rūta Bilkštyte, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, buvusiu LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu (su juo bendravome telefonu ir tarėmės dėl interviu. Iš pradžių jis sutiko duoti interviu ir prieš kameras paaiškinti situaciją, vėliau į skambučius nebeatsakė).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:21
20:23
01:49

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min