Trumpesnė ir lankstesnė darbo savaitė
Anot A.Hoffbeck, šiuo metu Danijoje siūloma sutrumpinti darbo savaitę iki 35 valandų, kai kurie siūlo dirbti 30 valandų per savaitę.
„30 valandų darbo savaitė jau yra išbandyta kai kuriose Švedijos įmonėse, netgi valstybinėse institucijose. Tyrimai rodo, kad įmanoma darbus padaryti per 6 valandas. Kai žmonės žino, kad darbo diena trumpesnė, jie dirba labiau susikaupę, motyvuoti. Dirbdami trumpesnes valandas, žmonės mažiau pavargsta ir daro mažiau klaidų, mažiau serga, o tai produktyvumą didina dar labiau“, – pastebi A.Hoffbeck.
Kritikuojantiems trumpesnę darbo savaitę, sakantiems, kad, jei dirbama mažiau, galbūt mažėja valstybės konkurencingumas, A.Hoffbeck atsako, kad per 30 metų Danijoje atlikti tyrimai rodo, jog darbuotojų produktyvumas nemažėja.
Tiesa, A.Hoffbeck mano, kad trumpesnė darbo savaitė neduotų naudos, jeigu ne danų požiūris į darbą, darbų planavimas.
„Savaitė yra ne tik trumpesnė, bet ir daug lankstesnė. Pavyzdžiui, mano darbo diena trunka 7 valandas 40 minučių. Tačiau biure privalau būti 6 valandas: nuo 9 iki 15 valandos. Tai buvimo valandos, kai organizuojami susirinkimai. Ar likusį laiką noriu atidirbti atėjusi anksčiau iš ryto ar darbe pasiliksiu po 15 valandos – tai priklauso nuo manęs. Dauguma žmonių renkasi ateiti į darbą anksčiau ir išeina 15 valandą“, – pasakoja LRT korespondentė.
A.Hoffbeck sako, kad danai taip pat lanksčiai žiūri į darbą iš namų. Anot jos, norint padirbėti namuose, tereikia susitarti su darbdaviu.
„Tereikia pasakyti, kad šią savaitę vieną dieną man reikia padirbti namuose. Sutaupysiu kelionės į darbą laiką, galėsiu labiau susikaupti. Jokio kito paaiškinimo nereikia, nes yra didelis pasitikėjimas žmonėmis“, – sako A.Hoffbeck.
Danijos Technologijos universitete IT projektų vadove dirbanti ir šioje šalyje jau beveik 10 metų gyvenanti A.Hoffbeck sako taip pat jaučianti trumpesnės darbo savaitės naudą.
Dauguma žmonių renkasi ateiti į darbą anksčiau ir išeina 15 valandą, – A.Hoffbeck
„Tiesa ta, kad, kai darbo savaitė trumpesnė, bet darbus padaryti vis tiek reikia, planuoju juos kiek kitaip. Labiau susikaupiu, daug geriau pavyksta skirti prioritetus užduotims. Daug paprasčiau yra nueiti pas viršininką ir pasakyti: šito nespėsiu, čia man reikia pagalbos, ši užduotis galbūt nėra gerai suformuluota“, – teigia A.Hoffbeck.
Vadovai šioje Skandinavijos šalyje yra motyvuoti užduotis formuluoti tiksliau, investuojama į technologijas ir programas, kurios leidžia darbuotojams dirbti efektyviau.
Idėja galėtų prigyti Lietuvoje
A.Hoffbeck tiki, kad trumpesnė darbo savaitė galėtų prigyti ir Lietuvoje, kadangi mūsų šalis sparčiai tobulėja įvairiose srityse, tarp jų ir darbo. Dauguma jaunų žmonių, pagyvenusių užsienyje ir sugrįžusių į Lietuvą, jau nebenori priimti senų taisyklių: privalai į darbą ateiti anksčiau už viršininką ir negali išeiti anksčiau nei viršininkas.
„Tuomet tiesiog sėdi, kažką darai, ant ekrano užsidėjęs dokumentą, „stumi“ laiką, kad, neduok Dieve, prastai nepasirodytum. Tai yra kvaila ir neproduktyvu, ir niekam nuo to nėra geriau. Manau, kad trumpesnė darbo savaitė ir lietuvius motyvuotų dirbti efektyviau. Būtų jaučiama didesnė pagarba žmogui ir jo asmeniniam gyvenimui, darbuotojai mažiau pervargtų, jaustų mažiau streso. Dauguma žmonių, tikėkite ar ne, kai jaučia pasitikėjimą, taip pat nori daugiau duoti atgal“, – teigia A.Hoffbeck.
LRT korespondentės manymu, Lietuvoje ši idėja galėtų skleistis taip, kaip tai buvo pradėta plėtoti Danijoje ar Švedijoje. Turėtų atsirasti kelios drąsios įmonės, kurios duotų pradžią ir įvestų trumpesnės darbo savaitės taisyklę. Po kurio laiko reikėtų pamatuoti darbo produktyvumą, atsižvelgti į darbuotojų sveikatą, į tai, kaip tą patį darbą žmonės padarė per trumpesnes darbo valandas, ir šiuos rezultatus paskelbti.
„Danijoje yra įmonių, dažnai jos gana nedidelės, įvairūs startuoliai, kurie jau dabar siūlo 30 valandų darbo savaitę. Taip bandoma pritraukti talentingus, darbščius ir motyvuotus žmones. Darbštus žmogus per 6 darbo valandas padarys daug daugiau negu nemotyvuotas per 8. Tokiais veiksmais bandoma parodyti, kad darbdavys tiki savo darbuotojais ir jų motyvacija. Žmonės mielai tokius darbus ima. Pastebėjau, kad dauguma mano kolegų, ypač vyresnių, atėjus laikui kalbėti apie paaukštinimą ir atlyginimo kėlimą, prašo daugiau laisvo laiko. Jie klausia: „Ar aš negalėčiau į darbą ateiti 4 dienas per savaitę? Aš žinau, kad tikrai viską padarysiu“, – pasakoja A.Hoffbeck.
