LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė liepos 12 dieną pranešė, kad Gruzdžių socializacijos centro Kunionyse budėtojas galėjo seksualiai priekabiauti prie ten apgyvendintos 14-metės.
Tuo metu penktadienį pranešta, kad po šios publikacijos teisėsaugos radarai nukrypo į straipsnį parašiusią žurnalistę ir LRT – reikalauta atskleisti informacijos šaltinį, nors Visuomenės informavimo įstatymas žurnalistui palieka teisę išsaugoti šaltinio paslaptį.
LRT paskelbė, kad apskundė šį Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą. LRT vertinimu, toks reikalavimas tiesiogiai susijęs su žurnalisto šaltinio paslapties atskleidimu.
Į LRT pusę stojo ir Žurnalistų profesionalų asociacija. „Prokuratūra reikalauja LRT žurnalistės atskleisti informacijos šaltinį, kuris žurnalistei pranešė apie prieš nepilnametę galimai naudotą seksualinį smurtą. O teismas nesilaikydamas įstatyme įtvirtintų normų, nemotyvuotu sprendimu tokį reikalavimą patvirtino. Šią naujieną vertiname kaip skandalingą ir keliančią rimtą pavojų žiniasklaidos laisvei“, – savo paskyroje „Facebook“ skelbia asociacija.
Reikalavimo nebeliko
15min kreipėsi su klausimais į Šiaulių apygardos prokuratūrą, tačiau paaiškėjo, kad tuo užsiima Kauno apygardos prokuratūra. Į tai įsikišo ir Generalinės prokuratūros vadovybė.
„Siekiant užtikrinti kuo greitesnį ir išsamesnį galimai padarytos nusikalstamos veikos ištyrimą, generalinės prokurorės pavaduotojo sprendimu Kauno apygardos prokuratūrai pavesta organizuoti ir vadovauti šiam ikiteisminiam tyrimui“, – 15min sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Milda Rimkė.
Ji patvirtino, kad iki šiol buvo atliekami du atskiri ikiteisminiai tyrimai – vienas Šiaulių apygardos prokuratūroje, kitas Kauno apygardos prokuratūroje.
Dėl ko atliekamas tyrimas?
Penktadienį jie sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, taip pat atskleidimo ir panaudojimo bei ikiteisminio duomenų atskleidimo be leidimo.
Tai – nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167, 168 ir 247 straipsniuose.
Vis dėlto, reikalavimo atskleisti šaltinį nebelieka.
„Sujungus minėtus ikiteisminius tyrimus, pakitus disponuojamų duomenų apimčiai ir turiniui, ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui neliko poreikio gauti tokios informacijos iš viešosios įstaigos Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija atskleisti informacijos šaltinį. Viešosios informacijos rengėjas dėl pakitusios situacijos ikiteisminiame tyrime yra informuotas“, – teigė M.Rimkė.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroras.
M.Rimkės teigimu, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Paklausta, ar tyrime yra įtariamųjų, specialiųjų liudytojų ar nukentėjusiųjų, ji sakė negalinti atskleisti „daugiau informacijos apie tyrime dalyvaujančių asmenų procesinį statusą“, kadangi „tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys“.
