Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime priklausantis politikas tvirtina, kad aikštės pervadinimas išjudintų ir tvarkymo darbus, nes šiuo metu vis dar nėra net Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo šioje vietoje projekto.
„Nuo pat 1999 metų kalbama, kad Lukiškių aikštę būtų logiška paversti pagrindine reprezentacine Lietuvos aikšte, pamažu joje pradedant formuoti visuomenines tradicijas. Aikštės pavadinimo pakeitimas galėtų tapti simboliniu atspirties tašku pagaliau realizuojant šiuos planus. Tiesioginė Lukiškių aikštės pavadinimo sąsaja su okupacinių režimų represijomis ir laisvės kovų istorija yra akivaizdi, todėl aikštės pervadinimas į Laisvės aikštę būtų simboliškai prasmingas“, – įsitikinęs L.Kazlavickas.
Kultūros ministerijos konkursas, skirtas Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimui Lukiškių aikštėje, turėjo baigtis kovo 8-ąją, tačiau buvo eilinį kartą pratęstas.
Parlamentaro siūlymą Vilniaus miesto tarybai palaiko ir Visuomeninės tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Jonas Rytis Puodžius. Jo teigimu, pavadinimas būtų trumpas, prasmingas ir primintų Lietuvos laisvės kovų bei netekčių istoriją.
Vilniaus savivaldybė kol kas klausimo apie Lukiškių aikštės pervadinimą nesvarsto. „Vilniaus savivaldybė, kai gaus oficialų kreipimąsi keisti pavadinimą, nagrinės šį klausimą. Jis iš pradžių bus nagrinėjamas už gatvių pavadinimus atsakingoje komisijoje, galutinius sprendimus pagal įstatymą priims miesto taryba“, – teigė savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.
Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos pirmininko pavaduotojas, istorikas Tomas Čaplinskas 15min.lt sakė manąs, kad tokį siūlymą galima būtų svarstyti. Anot istoriko, iki Antrojo pasaulinio karo šita aikštė turėjo vienintelę funkciją – tai buvo turgaus aikštė. Vėliau Leninas stovėjo, o dabar toks periodas, kai visuomenė pasidalinusi į kelias grupes, svarstančias, kas galėtų šitoje aikštėje būti. Esą turi praeiti laiko, kol bus susivokta, tad nieko aikštėje nedaryti kurį laiką nėra blogai.
„Buvo ir skaudžių momentų – XIX amžiuje ten buvo kartuvės, korė mūsų sukilėlius. Ir KGB rūsiai priešais, tai gal ir yra racijos tame pasiūlyme pakeisti pavadinimą. Jis tikrai svarstytinas, juolab kad ilgus metus diskutuojama, kad kur nors reikia lietuvių laisvės siekį įamžinti. Yra bent kelios koncepcijos, kas ir kaip ten galėtų būti, tad gal ir pavadinimo keitimą reikėtų su tuo susieti, vertinti kompleksiškai“, – svarstė T.Čaplinskas.
Pats T.Čaplinskas tvirtina, kad būdamas vilnietis norėtų aikštę matyti gyvą, o ne vien kokį nors monumentalų paminklą. „Istorija yra gerai, reikia ją įprasminti, bet reikia truputėlį duoti erdvės ir šiandien mieste gyvenantiems žmonėms. Nepasisakau, kad reikėtų tą aikštę visiškai urbanizuoti, užstatyti biurų pastatais. Bet kad atsirado pirmą kartą po daug dešimtmečių vasaros kavinė, tai man buvo visai smagu“, – kalbėjo istorikas.
Kaip pavyzdį, kad vieta gali būti itin nyki, nors joje ir yra paminklas, T.Čaplinskas paminėjo Žemaitės skverą, esantį Gedimino prospekte. „Atrodo, vieta gera, skveras gražus, bet kažkaip nepavyksta čia sukurti jaukios aplinkos. Nesinorėtų, kad į tokią energetinę duobę papultų ir Lukiškių aikštė“, – kalbėjo T.Čaplinskas.
