XX amžiaus pradžioje planuota šią vietą pavadinti „Tiuremnyj Zamok“ („Kalėjimo tvirtovė“). Dabar čia – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas.
1901 metais pradėta statyti įstaiga veikti pradėjo 1904-aisiais. Kalėjimo pastatą sudarė dviejų sparnų tipo statiniai, skirti įrengti vienvietėms kameroms, bendrų kamerų korpusas, kontora ir raštinė. Prie kalėjimo pastato prijungta cerkvė, o kalėjimo pastato viduje – katalikiška koplyčia. Vėliau įrengta ir sinagoga.
Šiuo metu Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra viena iš didžiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje. Įstaiga susideda iš: kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės ir atlieka dvi funkcijas – pataisos įstaigos ir kardomojo kalinimo. Be to, šioje įstaigoje bausmę atlieka ir asmenys, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos. Įstaigos plotas siekia 2 hektarus.
Tačiau 111-osios metinės greičiausia bus paskutinė graži sukaktis, kurią švęs ši įkalinimo įstaiga Vilniaus centre, kadangi tardymo izoliatorių-kalėjimą ketinama iškeldinti. Tiesa, šis procesas stringa, kadangi Kalėjimų departamentas įsisuko į teisminius ginčus su bendrovėmis „City Service“ ir „Realco statyba“ dėl skelbto Lukiškių kalėjimo iškeldinimo.
Kalėjimų departamentas ketina laimėtoją išsirinkti iš dviejų dalyvių – bendrovių „Hanner“, „Dailista“ ir „Corpus A“ konsorciumo arba įmonės „MG Valda“ antrinės bendrovės „Pilies projektai“. Vienas konkursas buvo nutrauktas dėl per didelės siūlomos kainos – siūlyta nuo 233 iki 289 mln. Lt (67-83 mln. eurų), o projektui buvo numatyta vos 103 mln. Lt (29,8 mln. eurų).
