– Lyčių lygybė. Ką savyje talpina šie du žodžiai? Kaip šių žodžių turinį suvokiate Jūs – ne konkrečiais pavyzdžiais, bet bendrąja prasme?
– Abu žodžius galima atskirti ir pažvelgti į juos atskirai. Lytys – vyrai ir moterys, lygybė – priklauso nuo srities. Šis žodis gali turėti skirtingas reikšmes fizinėje, psichologinėje, mokslinėje erdvėje. Kalbant apie lytį, lygybė yra priemonė kiekvienam pasinaudoti savo turimu potencialu, nesivadovauti kažkieno kito nustatytomis normomis ir taisyklėmis.
– Tačiau yra sakančių, kad lyčių lygybė – tokia pati taisyklė, o tikslas „sulyginti“ prieštarauja individualiam pasirinkimui, kas esi, ką ir kaip veiki.
Mes girdime sakančius, kad moteris norite padaryti vyrais, o vyrus – moterimis. Tačiau neigti biologinį pradą būtų neteisinga.– Tai lemia neteisingas supratimas. Prievarta niekas „lyginti“ nenori, žmogaus nepriversi mąstyti apie savo lytį ir socialinį vaidmenį visuomenėje. Jeigu žmogus nežino veiksmo, sprendimo, pasirinkimo padarinių, jis dažnai nedaro ir paties veiksmo. Ir mes girdime sakančius, kad moteris norite padaryti vyrais, o vyrus – moterimis. Tačiau neigti biologinį pradą būtų neteisinga. Yra siūlymų nebeskirti vyrų ir moterų sporto srityje. Žinoma, tai nelabai įmanoma, nes pasiekimai sporte priklauso ir nuo kūno masės, ir nuo kitų biologinių skirtumų.
– Šiuo atveju, matyt, reikėtų atskirti sąvokas „lygūs“ ir „vienodi“.
– Taip, moteris ir vyrus skiria tik kūnas, tačiau lygybė tarp skirtingų lyčių užtikrina, kad, nepaisant kūno skirtumo, visi turi vienodas teises nuo pat gimimo. Ir berniukai, ir mergaitės gali siekti vienodų tikslų moksle, o dabar kai kur vis dar matome, kad mergaitės ruošiamos būti šeimininkėmis, tvarkytis buityje, auginti vaikus, o berniukai – ateityje uždirbti pinigus.
Mūsų tikslas yra parodyti, supažindinti, informuoti apie lyčių santykius pasaulyje, socialinių vaidmenų pasidalijimą. Pavyzdžiui, kad moteris gali būti ne tik mokytoja, o rinktis tokią profesiją, kurioje, iš pirmo žvilgsnio, dominuoja vyrai.
Yra parengta labai įdomių studijų šiuo klausimu. Švedijos vyriausybė prieš dešimtį metų skyrė nemažai lėšų, siekdama išsiaiškinti skirtingų lyčių poreikius ir galimybes. Pavyzdžiui, išstudijavo senesnių lėktuvų modelių salonus. Jų kūrėjai buvo vyrai. Kas pastebėta? Tualeto durų rankena pritaikyta gamtinius reikalus stovint atliekantiems vyrams, o moterims nelabai buvo įmanoma pasilenkti – rankena remdavosi į nosį. Arba liftai – kol gyvenamųjų namų architektūros ir inžinerijos nesiėmė moterys, nebuvo atkreiptas dėmesys, kad reikia sukurti įrenginį, kuris šalia liftų nuplautų vaiko vežimėlio ratus ir purvas neatsidurtų lifte, o vėliau – namuose. Kokia buvo architektų ir inžinierių vyrų reakcija – „mes apie tai net nepagalvojome“.
– Vadinasi, nėra sričių, kur moterų ir vyrų lygybės principo įgyvendinti neįmanoma dėl tradicijų, kultūrinių priežasčių, žmonių suvokimo problemų?
– Matome begalę sričių, kur vyrai ir moterys vieni kitus papildo, netgi apsikeičia rolėmis. Tai rodo, kad tą patį darbą, jei leidžia fizinės galimybės, gali dirbti abi lytys. Tačiau ką mes matome – tarkim, sakoma, kad geriausi virėjai, virtuvių šeimininkai yra vyrai. Bet namuose jie tokiais būti nenori, nes daugumą yra įpratę, kad maistą šeimai turi pagaminti moteris. Reikia stengtis, kad neliktų sričių, kuriose lygiateisiškumas būtų neįmanomas, stengtis, kad vyrai ir moterys už tą patį darbą, tokį patį efektyvumą gautų vienodus atlyginimus.
– Bet praėjo keli dešimtmečiai, kol į moteris, dėvinčias kelnes, imta žiūrėti nebaksnojant pirštais. Kelnės – atrodytų, menka bėda, turint galvoje, kokie kiti stereotipai iki šiol gajūs mūsų mąstyme ir veiksmuose. Kokiomis priemonėmis būtų galima pakeisti požiūrį į moterų ir vyrų veiklos pasidalijimą šeimoje, darbo rinkoje?
– Čia labai padeda pavyzdžiai, kuriuos gali parodyti kitiems – moterys, merginos, kurių veikla kitoms leistų mąstyti, kad ir aš galiu daryti taip pat, nedaryti taip, kaip daro dauguma. Moterų dalyvavimas politikoje, finansų sektoriuje, apskritai idėjų kūrime turi tapti toks pats natūralus, kaip ir vyrų dalyvavimas. Moterys turi galėti priimti sprendimus, kurie aktualūs ir vyrams.
Žinoma, skirtingose srityse lyderiauti gali skirtinga lytis. Tačiau apie lyderiavimą kalbėkime vėliau, nes, pirmiausia reikia užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti ir dalintis atsakomybe.
– Lyčių lygybė turėtų būti įtvirtinta teisės aktuose. Kokių ryškių spragų matote įstatymuose?
– Egzistuoja bendra, ne tik Lietuvai būdinga problema. Europos Sąjungos direktyvos dėl lygių teisių yra priimamos, tačiau dėl politinių prioritetų, lėšų klausimo konkrečių programų vykdymas dažnai nepradedamas arba vyksta vangiai.
Lyčių lygybės principai Švedijoje ar Lietuvoje gali niekuo nesiskirti, tačiau kiekviena šalis skirtingai pasirenka, kaip įgyvendinti šį mechanizmą.
– Beveik du dešimtmečius gyvenote Švedijoje. Ar galėtumėte palyginti šią šalį su Lietuva lygių teisių atžvilgiu?
– Didžiausias skirtumas – tolerancija. Mes, Švedijos lietuviai, juokaudavome, kad į šią šalį atvykę Lietuvos piliečiai išmoksta pagarbiai žiūrėti į kitą, į kitokį. Kalbant apie lyčių lygybę, Švedijos visuomenė šiuo požiūriu yra brandesnė, lygybė tarp skirtingų žmonių diegiama nuo pat mažų dienų. Atsimenu savo mokyklos laikus ir vadinamąsias „darbų“ pamokas. Berniukai kažką drožinėdavo, mergaitės eidavo virti. Švedijoje iš to juoktųsi, nes jau mokykloje visiem savaime suprantama, kad turi mokytis visokių įgūdžių, nepriklausomai, kokia tavo lytis, o jau vėliau rinktis, ką tu nori ir ką gali daryti. Lygybė tarp lyčių šioje šalyje – natūrali. Vyras čia nenustebins pasakęs, kad vakar su dukra ėjo į teatrą ar pagamino šeimai naują patiekalą.
