Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 01 07, 05:56

M.Maldeikis apie verslo skundus dėl Kinijos spaudimo: tai viešųjų ryšių akcija

Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę ir dėl to sugadinus santykius su Kinija, pasigirdo kritika, kad ne tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, reikėtų būti tam tikrų tarptautinės politikos procesų smaigalyje. Seimo narys, parlamentinių ryšių su Taivanu grupės pirmininkas Matas Maldeikis tokių aiškinimų nesupranta. Anot jo, mūsų šalis gali išgyventi tik demokratinių santvarkų bendruomenėje. Todėl parama liberalioms demokratijoms, kaip Taivanas, prieš autoritarinius režimus, jo įsitikinimu, yra ir parama sau.

Dalis verslo skundžiasi dėl sunkumų, atsiradusių susiklosčius dabartinei situacijai su Kinija.

M.Maldeikio nuomone, tam tikras verslas tiesiog spaudžia Vyriausybę, nepateikia konkrečių skaičių dėl jau patirtų ar atsirasiančių nuostolių. Tai jis vertino ir kaip viešųjų ryšių akciją.

„Viešojoje erdvėje aš matau labai daug piaro ir žaidimo viešaisiais ryšiais, o ne kalbėjimo apie praktiką ir realybę“, – kalbėjo parlamentaras Matas Maldeikis.

„Visi viską žinojo“

– Aistros dėl Taivaniečių atstovybės įsismarkauja, neslopsta ir šalies viduje. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad atstovybės pavadinimas nebuvo derintas su juo. Taip pat buvo klaida pasirinkti būtent tokį pavadinimą. Ar jūs įžvelgiate kokių klaidų dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo?

– Aš tikrai labai nenorėčiau lįsti į tuos tikrai, pasakysiu taip, – vaikų darželio lygio debatus, kuris pirmas ant ko pasakė. Man tai neatrodo labai rimta, kai mes kalbame apie tokį rimtą jau įvykusį klausimą.

Ir lįsti į tuos debatus, kuris ten pirmas žinojo, nežinojo, nes iš konkliudentinių veiksmų, kaip sakoma teisėje, mes aiškiai matome, kad visi viską puikiai žinojome.

Prezidentas gaudavo laiškus iš Jungtinių Amerikos Valstijų senatorių su padėka dėl šitų veiksmų.

Mūsų prezidentas vyko į susitikimus. Jis susitiko su tuo pačiu Joe Bidenu būtent dėl to failo.

Jis du kartus kalbėjo Demokratijos forume, kur vyko būtent dėl to. Pasakysiu taip, jog taivaniečiai jam atidarė duris į Jungtinių Amerikos Valstijų širdį, nes reikia suprasti, ką reiškia Jungtinėms Amerikos Valstijoms šitas klausimas – Kinijos klausimas ir taip pat Taivano.

Aš manau, kad mums reikėtų šitą temą uždaryti ir žiūrėti, kaip mes turėtume judėti toliau į priekį sprendžiant šitą klausimą ir aiškiai artikuliuojant mūsų interesus, ką mes darome dėl Kinijos failo. Atskiras failas yra Taivano failas. O ten bus susėsta, pasižiūrėta ir šitas klausimas bus sureguliuotas.

– Bet ar galima jį uždaryti, nes iš tiesų kyla klausimas apskritai dėl to, kaip vystoma, plėtojama ir vykdoma mūsų užsienio politika? Apie tai kalba ir užsienio žiniasklaida – Vakaruose kalbama, kad suaižėjusi vienybė Lietuvos diplomatijos viršūnėje, Kinija savo ruožtu džiūgauja dėl esą pripažintos klaidos. Kiek kartų tarp, tarkime, konservatorių partijos ir prezidentūros būta rimtų susikirtimų ir, panašu, kad niekur geryn tai neveda.

– Aš manau, kad yra atskiri formatai, kurie anksčiau buvo naudojami, kuriuos galima panaudoti, susėsti, pasižiūrėti.

Aš taip suprantu, prezidentas vėl susitinka su Gabrieliumi, užsienio reikalų ministru, yra prezidento susitikimai su premjere. Bus atsisėsta, pasižiūrėta.

Suprantame, po tos reakcijos, kai tu gauni sveikinimą iš Kinijos už savo gerus žingsnius, už savo gerus darbus, tai reiškia, tu turi jau pasižiūrėti, kurioje tu esi vietoje mūsų partnerių.

Visų pirma šiuo atveju aš kalbu apie mūsų nacionalinius interesus ir kaip mes atrodome tų žmonių ir tų šalių, kurios šiuo atveju labai į mus investuoja, matydamos mūsų užsienio politikos veikimą, (akyse – 15min).

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir prezidentas Gitanas Nausėda

Tai, kas vyksta dabar, aš matau, tai yra asmeniniai kažkokie ir bandymai įdurti šitoje sudėtingoje vietoje. Ir tai nėra gerai.

Tai nėra gerai mūsų vidaus institucine tvarka ir taip, kaip mes atrodome apskritai.

– Žiūrėdamas valstybės interesų, ar galėtumėte ramiai ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad nebuvo padaryta jokių klaidų, į viską buvo atsižvelgta, viskas apskaičiuota, bandyta bent jau numanyti dėl pačios atstovybės atidarymo?

– Aš tikrai negalėčiau komentuoti, nes aš turiu tikrai per mažai informacijos. Realiai tai yra Vyriausybės sprendimas. Aš net ne Seimo Užsienio reikalų komitete, kad žinočiau visas detales.

Aš tikrai nežinau visų detalių ir tikrai nematau viso vaizdo.

Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad net neabejoju, jog šitas sprendimas, kuris įvyko, neatsitiko šiaip – kad buvo atsikelta ir sugalvota atidaryti tą atstovybę ir pavadinti vienaip ar kitaip.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų reakcijos visų pirma aš matau, kad jiems tai yra labai svarbu. Jie yra mūsų strateginiai partneriai ir, be abejo, tai buvo – aš net neabejoju – derinta ir su jais.

Jeigu kas antrą dieną mes gauname skambučius iš Anthony Blinkeno (JAV valstybės sekretorius – 15min) – tiek premjerei, tiek užsienio reikalų ministrui... Žinau, buvo dar ten skambučių kitiems.

– Parama labai gražu, nemažai kas ją reiškia. Bet kas iš to? Šitą klausimą, tarkim, kelia tiek kai kurie politikai, ypač – iš opozicijos, tiek ir verslas, nes patiria ekonominių sunkumų.

Šiandien Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis pareiškė, kad nemano, jog Vokietija kažkaip oficialiai parems Lietuvą šituo klausimu.

– Įdomiausia, kad tas pareiškimas išeina tą patį rytą, kai naktį susitiko A.Blinkenas su Vokietijos užsienio reikalų ministre, ir buvo aiškiai pareikšta, kad Lietuva Vokietijos yra remiama.

Aš noriu atskirti, kad mes suprastume, kas dabar vyksta Lietuvoje. Lygiai tą patį aš esu matęs Rusijos atveju, kai Rusijos buvo sankcijos Lietuvai prieš daugelį metų.

Galbūt 15min jaunesni žiūrovai neprisimena – lygiai tą patį failą mes matėme, lygiai tas pats žaidimas.

Šiuo metu, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, jūs niekur nerasite tokio dalyko – vieno konkretaus bet kokio skaičiaus. Verslininkai kiekvienas šauna savo skaičius.

Į ką aš noriu atkreipti dėmesį – mes gyvename šiuo metu visuomenėje, kuri yra piaro visuomenė. Ir šiuo metu verslas – tam tikras verslas – žaidžia ir spaudžia Vyriausybę neturėdamas nė vieno skaičiaus.

Kai aš paklausiu, ar jūs paklaustumėte jų, kiek Lietuva šiuo metu yra nukentėjusi, ar jie turi skaičius, kiek Lietuva apskritai nukentės, nė vienas verslininkas jums to neatsako.

– Bet to neatsakė ir Užsienio reikalų ministerija – aiškina valdininkai, kad buvo skaičiuoti galimi nuostoliai.

– Šiuo metu aš galiu kalbėti iš to, ką matau viešojoje erdvėje.

Ir viešojoje erdvėje aš matau labai daug piaro ir žaidimo viešaisiais ryšiais, o ne kalbėjimo apie praktiką ir realybę.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūriniai konteineriai
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Jūriniai konteineriai

– Be abejo, verslas paiso savo interesų.

– Užsienio reikalų ministerija atidarė karštą liniją, kuria visas verslas, kuris susiduria su konkrečiais nuostoliais, gali teikti informaciją, kiek yra nukentėję, ir būtų ieškomi sprendimai. Ta karšta linija beveik tyli.

– Nes verslas sako ieškantis kitų sprendimų, kitų kelių, kaip spręsti kitais būdais, nes parama jų nepasiekia.

– Ką mes matėme prieš kelias dienas iš Taivano – didelė dalis tų prekių, kurios yra sustojusios Kinijoje, yra paimtos Taivano.

– Bet sako tik 120 konteinerių iš gerokai didesnio skaičiaus. Ir verslas taip pat mini, kad tai daugiau žodinė parama, ne konkreti.

– Šiuo metu mes ir susiduriame: „verslas sako“. Verslas turi ateiti ir parodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei – ir aš tikiuosi, kad taip vyksta, – konkrečiai kur kas yra sustoję.

Aš noriu pakartoti ir, tikiuosi, man nereikės trečią kartą kartoti, kad šiuo metu tai yra verslo piaro akcija.

Aš noriu pakartoti, kad šiuo metu tai yra verslo piaro akcija.

– Matyt, verslą labai akivaizdžiai galima suprasti, nes tam tikras trajektorijas – užsienio politikos ir, sakykime, ekonominių interesų srityje – brėžia valstybė.

Patys verslininkai mini, kad dar prieš keletą metų Kinija buvo minima kaip viena potencialių ir didelių rinkų, į kurią galbūt Lietuvos verslui, jeigu jis tik norėtų, reikėtų orientuotis. Tai kai kurie verslai ir padarė, ir staiga sako: niekas neprognozavo, niekas nepranešė, kad, štai, kažkas taip keisis ir tokie dalykai galimi.

– Šiuo atveju yra du dalykai. Šiuo atveju yra Kinijos vidaus politika, tai, kas vyksta Kinijoje.

Mes galime aptarti, kaip Kinija keičiasi. Kinija, tokia, kuri buvo prieš 5 ar 10 metų, nėra tokia pati Kinija, kuri dabar.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min