Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 06 18, 13:52

M.Sinkevičius apie kylantį pavojų Seime: „Modifikuos merą kaip Molio Motiejų“

Jei įteisinant tiesioginius merų rinkimus mero galios Konstitucijoje nebus apibrėžtos, yra grėsmė, kad besikeičiantys seimai jas taip pat kaitalios, nuogąstauja Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. Tai, kaip derėtų įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, kartu su kitų savivaldybių merais penktadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.
Mindaugas Sinkevičius
Mindaugas Sinkevičius / Luko Balandžio / 15min nuotr.

LSA, pasak jos prezidento, norėtų, kad Konstitucijoje būtų įtvirtintas iki šiol veikęs tiesioginių merų rinkimų modelis.

„LSA sako, kad dabartinis modelis puikiai veikia, yra išbandytas, pasiteisinęs, jau veikia 6 metus. Toks koks meras yra dabar, meras – tarybos narys, meras – pirmininkas ir savivaldybės vadovas, tas modelis turėtų išlikti“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje kalbėjo M.Sinkevičius.

Seime šiuo metu registruoti du Konstitucijos pataisų variantai dėl tiesioginių merų rinkimų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo į Konstituciją įrašyti, kad savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.

O opozicijoje veikiantys socialdemokratai siūlo Konstitucijoje apibrėžti ne tik tai, kad merai renkami tiesiogiai, bet ir jų kaip tarybos vadovų statusą.

M.Sinkevičius leido suprasti, kad LSA tinka tik vienas iš variantų.

„Yra dvi skirtingos pozicijos, du skirtingai parengti Konstitucijos pataisų projektai. Vienas, <...> atspindintis Savivaldybių asociacijos poziciją, o kitas toks labiau, kaip Seimo pirmininkė pati įvardijo, lakoniškas, tiesiog įrašantis į Konstituciją politinės gyvybės formą „meras“ nepasakant, kas tai per politikas, kokia jo atsakomybė, kokios kompetencijos, visus tuos klausimus perkeliant į ne konstitucinį įstatymą, o įprastų įstatymų rėmus“, – kalbėjo LSA prezidentas.

Jo įsitikinimu, Konstitucijoje būtina apibrėžti mero galias.

Yra reali grėsmė, kad kiekvienos kadencijos parlamentas modifikuos merą kaip Molio Motiejų.

„Jeigu Konstitucijoje bus įrašytas tik žodis „meras“, pasakant, kad jis renkamas visuotiniu slaptu balsavimu, bet nepasakoma, kas tai per politikas, neužsimenama, kokios šio politinio pareigūno kompetencijos, yra reali grėsmė, kad kiekvienos kadencijos parlamentas modifikuos merą kaip Molio Motiejų, – dėstė M.Sinkevičius.

– Vienais atvejais meras bus faktiškai administracijos vadovas, kitais atvejais bus gal tarybos pirmininkas, kitais – dar kas nors. Būsim nuolatiniam virsme, to savivaldybių vadovai, matyt, nepageidautų.“

Gali tekti tenkintis kompromisu

Visgi M.Sinkevičius teigė suprantantis politines realijas, kad pataisos, kuriose įtvirtinamos ir mero galios, reikiamo palaikymo Seime gali nesulaukti.

„Galbūt siekis ieškoti kompromiso yra politiškai korektiškas“, – pridūrė jis.

Prezidentas, pasak jo vyriausiojo patarėjo Povilo Mačiulio, pritaria, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinti ne tik tieisoginiai merų rinkimai, bet ir numatytas mero statusas, bet abejoja, ar Seime bus valios tai priimti.

„Prezidentas iš esmės pritaria tokiai LSA pozicijai <...>. Prezidento nuomone, nuo 2015 metų galiojusi tvarka, ir kaip buvo renkami merai, tiesioginis būdas, atitinka visuomenės lūkesčius, yra teisingas ir galėtų vykti toliau, tačiau politinė realija yra tokia, kad Seime nuomonių yra įvairių“, – teigė P.Mačiulis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Povilas Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Povilas Mačiulis

Pasak jo, G.Nausėda tiek Seimo pirmininkę, tiek opozicijoje veikiančius politikus susitikimuose šią savaitę paragino „kaip galima greičiau ieškoti sprendimo dėl kompromisinio varianto, kuris Seime galėtų susilaukti palaikymo 94 Seimo narių, kurių reikia norint keisti Konstituciją“.

Perklaustas, tai kurį Seime registruotą Konstitucijos pataisų variantą remia prezidentas, jo patarėjas atsakė, kad „remia kompromisą“.

„Kuris iš jų yra kompromisinis, šiuo metu, mano galva, nėra visiškai aišku. Kažkuria prasme, tai parodys ir balsavimas kitą savaitę Seime“, – teigė P.Mačiulis.

Kuris iš jų yra kompromisinis, šiuo metu, mano galva, nėra visiškai aišku.

Keisti Konsituciją ir joje įteisinti tiesioginius merų rinkimus prireikė po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo. Jame KT taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios.

Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min