Toks statusas paskatintų kompleksišką transporto infrastruktūros plėtrą ir spartesnį jos modernizavimą, leistų pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę ir sudarytų patrauklias sąlygas investicijoms.
Be to, darbus paspartintų greičiau vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Šiaurės–Pietų kryptimi Lietuvos teritoriją kertanti magistralė „Via Baltica“ priklauso I tarptautiniam transporto koridoriui ir yra transeuropinio transporto tinklo TEN-T dalis. Ateityje ji turės atitikti automagistralėms keliamus reikalavimus.
Ypatingos valstybinės svarbos statusą numatoma suteikti ir Lietuvos teritorijoje esančiai Rytų–Vakarų transporto koridoriaus daliai, kurią sudaro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių ir geležinkelių infrastruktūros kompleksas.
Nuo 2009 m. šis projektas jau yra pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Rytų–Vakarų intermodalinio transporto koridorius jungia seniai susiformavusius Europos ir Azijos transporto mazgus ir tinklus. Nors Lietuvos teritorijoje yra tik nedidelė šio transporto koridoriaus dalis, ji turi ypatingą reikšmę tarpžemyniniams krovinių srautams, nes būtent Lietuvoje baigiasi sausumos ir prasideda jūrų kelias.
Užtikrinus kokybišką transporto infrastruktūrą Rytų–Vakarų kryptimi, per Klaipėdos uostą galima atverti naujus kelius tarp Azijos ir Europos gabenamiems kroviniams. Tai turėtų didelę įtaką šalies ekonomikos augimui bei konkurencingumui regioninėse ir pasaulinėse rinkose.
