Anot Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktoriaus Lino Kukuraičio, ši simbolinė sezono pradžia svarbi ir tuo, kad „Carito“ ženkliukus gauna nauji darbuotojai bei savanoriai, pasidžiaugiama atnaujintomis veiklos programomis, patalpomis. „Norisi darbus pradėti švente, optimistiškai net ir sunkioje socialinėje situacijoje, su kuria susiduriame. Reikia švęsti ir dėkoti, kad susitinkame, galime vieni kitiems padėti. Švęsti reikia kiekvieną sėkmingą atvejį ar situaciją, kai, tarkim, vienas iš mūsų globojamų vaikų įstoja į universitetą“, – sakė L.Kukuraitis.
Prašančiųjų skaičius auga
O socialinė situacija, anot pagalbą skurstantiems teikiančių organizacijų atstovų, išties sudėtinga. Vienas iš kriterijų, iš kurio sprendžiama apie skurstančiųjų skaičiaus mažėjimą ar augimą, yra rodiklis, kiek asmenų prašo maisto paketų iš specialiai šiam tikslui kaupiamų atsargų. Pastaraisiais metais prašančiųjų skaičius auga nesustodamas. „Lietuvoje apie 600 tūkst. gyventojų gauna maisto paketus. Tai penktadalis Lietuvos. O žiūrėdami į konkrečius atvejus matome, kad daugėja bedarbių, negalinčių rasti darbo kelerius metus“, – sakė l.Kukuraitis.
Anot „Carito“ vadovo, ilgai nedirbdami žmonės praranda kompetenciją, pajėgumą dirbti, tampa abejingi, o tai dar labiau sunkina jų situaciją. Viena iš labiausiai skurstančių visuomenės grupių – vienišos mamos.
„Bandome juos visus įtraukti į veiklą. Tarkim, mamos, kurių vaikai lanko dienos centrus, gali padėti tvarkyti patalpas. Mes dirbame su tais žmonėmis, kurie nei patys, nei jų vaikai neemigruoja, jų aplinkoje nėra tokio reiškinio. Jie stengiasi ieškoti išeičių čia, išgyventi gaudami paramą: lankosi labdaros valgyklose, prašo maisto paketų, drabužių ir kitos pagalbos. Bet yra tikrai sudėtingų situacijų“, – neslėpė L.Kukuraitis.
Padėti galima ir daiktais, ir pinigais
Anot L.Kukuraičio, „Caritas“ iš labdaringų žmonių laukia tiek finansinės paramos, kiek drabužių, maisto produktų, buitinės technikos, baldų, kurie vėliau išdalijami tiems, kuriems labiausia reikia. „Taip pat organizuojame solidarumo valandas, kuriose patirtimi dalijasi įvairių sričių atstovai: teisininkai, viešųjų ryšių specialistai. Sunku suskaičiuoti, kiek iš viso turime pagalbininkų“, – teigė L.Kukuraitis.
Prasidėjus ekonominiam sunkmečiui, labdaros organizacijos sako sulaukiančios daugiau pagalbos, tačiau tik dėl to, kad įdedama kur kas daugiau pastangų tos pagalbos ieškant. „Turime išgyventi. Vilniaus savivaldybė nevyriausybinių organizacijų finansavimą yra nutraukusi dėl savo finansinių sunkumų. Kažkiek pinigų gauname iš Europos Sąjungos fondų, per Socialinių reikalų ir darbo ministerijos programas, tačiau to nepakanka. Tačiau finansinės paramos sulaukiame nedaug, žmonės, įmonės dažniau remia maisto produktais, daiktais, specialistai mielai konsultuoja“, – teigė L.Kukuraitis.
Daugiau informacijos apie Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ veiklą rasite www.vilnius.caritas.lt.
Istorija
„Caritas“ savo veiklą pasaulyje pradėjo XIX a. pabaigoje. Tuo metu katalikų vyskupai įvairiose šalyse ėmė burti labdara užsiimančias bendruomenes. Pirmoji „Carito“ organizacija pradėjo veikti Vokietijos Freiburgo mieste 1897 m. Nepriklausomoje Lietuvoje „Caritas“ veikė nuo 1926 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. „Carito“ veikla buvo nutraukta. Organizacijos atgaivinimo darbai pradėti tik 1988 m.
Sezono pradžios šventė rugsėjo 18 d.
11 val. šv.Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
12 val. „Carito“ ženkliukų įteikimo naujiems darbuotojams ir savanoriams ceremonija bei jų laiminimas.
12.30 val. Arkikatedros aikštėje veiks „Carito“ miestelis.
