Konkurso finalui buvo atrinkta 12 dalyvių iš visos Lietuvos. Tik trys mokytojos – iš lenkiškųjų Vilniaus mokyklų, visi kiti pedagogai dirba Kaune, Mažeikiuose, Pasvalyje, Palangoje. Dauguma jų iki šiol neturėjo jokio ryšio su Lenkija, nors su institutu jau yra bendradarbiavę.
Tiesia tiltus tarp tautų
„Projektai buvo labai įdomūs, mokytojai yra be galo išradingi, sugebėjo taip pažiūrėti į lenkiškumą, tradiciją, modernumą taip, kad ne kartą stebėjausi“, – gyrė M.Kasner.
Lenkijos ambasados pirmoji patarėja Maria Slebioda paminėjo, kad šis projektas svarbus ne tik todėl, jog yra apie Lenkiją, bet pirmiausia prisideda prie abipusio supratimo ir draugiškų kaimyninių santykių formavimo. „Dabartinėje geopolitinėje situacijoje tai yra labai svarbu“, – teigė ambasados atstovė.
Tai ne pirmasis Lenkijos instituto projektas Lietuvos mokykloms, kuris vykdomas kartu su ŠMM. Ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Asta Nida Poderienė kalbėjo, kad kaip tik yra pristatytas Pilietinės galios indeksas, kuris rodo, jog didžiausia pilietinė galia, garantuojanti mūsų visų saugumą, slypi mokyklose. O panašūs projektai leidžia rasti tai, kas tautas ir šalis jungia bei vienija.
Pirmi – kadetai
„Man svarbiausi ir įdomiausi buvo itin originalūs projektai. Stengiamasi sukurti kubą žaidimams, per matematiką priartinti Lenkiją. Be galo įdomūs projektai buvo ir tie, kurie susiję su lenkų istorija, tradicijomis. Čia daugiau dirbo mokytojai iš lenkiškų mokyklų“, – sakė M.Kasner.
Pirmąją vietą projekte užėmė Kauno Generolo P.Plechavičiaus kadetų mokyklos matematikos mokytojas Algirdas Keblikas, savo 9-10 klasių mokiniams pasiūlęs pamokas, paremtas visame pasaulyje populiariu žaidimu „Laimės ratas“.
Antroji vieta skirta Vilniaus V.Sirokomlės vidurinės mokyklos lenkų kalbos mokytojai Danutai Korkus, kurios mokiniai piešė komiksą pagal Henryko Sienkiewicziaus „Kryžiuočius“. Kaip prisipažino mokytoja, šis kūrinys vaikams visada yra gana sunkus, vietomis net nuobodokas, tačiau pasiūlius piešti komiksą susidomėjimas buvo didžiulis, mokiniai skaitė papildomai literatūros apie Žalgirio mūšį. „Dabar jie jau turbūt žino apie Žalgirio mūšį daugiau nei aš“, – juokavo D.Korkus.
Dalina po kibirkštėlę
Trečiąją vietą pasidalino net trys dalyviai. Kaip sakė M.Kasner, visi trys projektai buvo įvertinti labai labai gerai. Tai Julijos Baniukevič iš Lietuvos mokinių neformaliojo švetimo centro projektas apie nanotechnologijas, Ramunės Grikštaitės iš Palangos V.Jurgučio pagrindinės mokyklos „Mįslingas, paslaptingas Kubas“ bei Lenos Chvičijos iš Turgelių vidurinės mokyklos projektas apie šiuolaikinį lenkų urbanistiką ir dizainą.
Mes neturime galimybės padaryti vientiso projekto, kaip kitos mokyklos, bet galime po kibirkštėlę išdalinti po visą Lietuvą, – teigė I.Vitukynaitė.
Prizines vietas užėmę mokytojai apdovanoti planšetiniais kompiuteriais ir kitais prizais, dovanų sulaukė visi projektų autoriai.
Santariškių mokymo centro anglų kalbos mokytojos Irmos Vitukynaitės teigimu, tokie projektai mokykloms, kuriuose vaikai nesimoko nuolat, irgi labai svarbūs ir reikalingi. Nes neretai iš periferijos atvykę, apleisti mokiniai težinojo Lenkijos pavadinimą, o projekto metu rengtose pamokose išgirdo ir apie šalies istoriją, turinčią tiek bendro su Lietuva, ir apie kultūrą, geografiją, lankytinus objektus. „Mes neturime galimybės padaryti vientiso projekto, kaip kitos mokyklos, bet galime po kibirkštėlę išdalinti informaciją po visą Lietuvą“, – teigė I.Vitukynaitė.
Kitas projektas, kurį ketina kartu organizuoti Lenkijos institutas ir ŠMM, bus skirtas Teatro metams, kurie šiemet minimi Lenkijoje.
