TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Martynas Marozas: kompleksinis planavimas – valdžios, mokslo ir verslo sąveika

Martynas Marozas
Asmeninio arch. nuotr. / Martynas Marozas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos miestų aplinkos bei infrastruktūros gerinimas – vienas iš svarbiausių šalies architetams, urbanistams, teritorijų planavimo ekspertams ir kitiems specialistams artimiausiais metais keliamų tikslų. Šiame kontekste itin svarbus 2014–2020 metų ES paramos laikotarpis. Tad ar bus sugebėta tinkamai įsisavinti lėšas ir gauti iš to realios bei ilgalaikės naudos. Urbanistikos ekspertas Martynas Marozas kalbėdamas apie tvarios miestų raidos siekį visų pirma pabrėžė, kad šiam tikslui įgyvendinti neabejotinai būtinas valdžios, verslo ir mokslo glaudus bendradarbiavimas.

M.Marozas pasakojo, kad norint išspręsti didžiąją dalį urbanistikos problemų, sužinoti kur, ką ir kodėl reikia keisti, reikia atkreipti dėmesį į visuomenės ir kapitalo migraciją. „Analizuojant šiandienos Europos miestų iššūkius, tampa aišku, kad vien viešųjų erdvių grąžinimo nebepakaks. Keliamas pagrindinis klausimas: kokios yra konkrečios miestų savybes, kurios daro įtaką visuomenės bei kapitalo migracijai?“ Anot urbanisto, akademinėje plotmėje išskiriama gana daug šias migracijas lemiančių aspektų, tačiau pabrėžė penkis, aprėpiančius didžiąją dalį problemos.

Valdžios prioritetai

Vienas iš veiksnių, galinčių padėti miestams vystytis racionaliau, anot M.Marozo, – konkrečių prioritetų įvardijimas. „Dar yra savivaldybių, kurios nėra sau įvardijusios, kurie plėtros žingsniai yra svarbiausi, kurie mažiau svarbūs, o kurie tiesiog turi būti kada nors įvykdyti. Kiekvieno miesto būtinybė – struktūrinių prioritetų identifikavimas. Europos Sąjungos projektų yra daug ir reikia suprasti, kad neturime tokių žmogiškųjų resursų, jog galėtume padaryti viską. Būtent todėl, turime numatyti, kas mums svarbiausia ir sutelkti jėgas į tai“, – kalbėjo urbanistas.

Kiekvieno miesto būtinybė – struktūrinių prioritetų identifikavimas.

Sprendžiant plėtros prioritetų klausimus, pasak M.Marozo, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią naudą atneš jau įvykdytas projektas. „Ilgalaikę ekonominę, socialinę ir kitokią naudą tiek valstybei tiek visuomenei suteiksiantys projektai turėtų būti svarbesni už tuos, kurių vertė nėra iki galo aiški“, – teigė urbanistas. Galiausiai, anot specialisto, nusistačius prioritetus labai svarbu turėti ir politinės valios vykdyti numatytas ilgalaikes strategijas.

Socialinė ir ekonominė dinamika

Skirtingų miesto dalių identitetas bei miesto socialinė ir kultūrinė dinamika – tai aplinkos unikalios savybės, kurios išskiria ir leidžia žmogui tapatintis su konkrečia vieta, miestu ar teritorija. M.Marozas patarė racionalios miestų plėtros siekiančios savivaldybėms atsižvelgti ir į tai: „Skirtingos miesto teritorijos turi skirtingą strateginę funkciją, identitetą, potencialą ir svarbą. Tokių dalių identifikavimas yra ilgų diskusijų ir bendradarbiavimo rezultatas, kita vertus, tai padeda aiškiai suformuluoti ateinančių dešimtmečių miesto plėtros ir investicijų kryptis.“

Urbanistas atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į socialinę dinamiką, nereikėtų pamiršti ir ekonominės. „Vietos verslo aplinka, vietos produkcija, vietos resursų išnaudojimas, darbo ir specialistų pasiūla, visos verslo ekosistemos lankstumas ir atsparumas išorės veiksniams yra tvaraus miesto pagrindas. Todėl susitarus dėl konkrečių teritorijų identiteto ir jų krypties kitas didžiulis iššūkis yra ekonominės dinamikos kūrimas bei jos atsparumo išorės veiksniams didinimas“, – kalbėjo M.Marozas.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra vienas iš pamatinių elementų siekiant stiprinti miesto kūrybinį ir intelektualinį stuburą, specializuotis konrečioje srityje, identifikuoti prioritetus bei užtikrinti inovacijų kūrimą ir taikymą.

Urbanistas patarė diskusiją apie vietos ekonomiką pradėti nuo vietos verslo stiprinimo, o ne nuo tiesioginių užsienio investicijų. „Būtent vietos verslas kuria darbo vietas ir kuria pinigus, kurie toliau cirkuliuoja konkrečiame mieste ir stimuliuoja jo ekonomiką. Bankų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai turi nepaprastai daug santaupų, tačiau jas tvarko neefektyviai. Taigi finansinių priemonių, leidžiančių įdarbinti pinigus, atsiradimas, galėtų būti kitas lietuvos miestų iššūkis“, – teigė M.Marozas.

Verslo ir mokslo sąveika

Urbanistas neabejojo, kad siekiant tvaraus miestų vystymosi į procesą turėtų įsijungti ir pats verslas bei mokslas. „Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra vienas iš pamatinių elementų siekiant stiprinti miesto kūrybinį ir intelektualinį stuburą, specializuotis konrečioje srityje, identifikuoti prioritetus bei užtikrinti inovacijų kūrimą ir taikymą“, – teigė M.Marozas. Lietuva yra maža, todėl jos mokslo institucijoms yra nepaprastai svarbu atrasti savo nišą, pridūrė urbanistas. Anot jo, geri ir specializuoti universitetai traukia didelę pridėtinę vertę kuriančius verslus, o tokios sinergijos yra nepaprastai naudingos miestams ilgalaikėje perspektyvoje.

M.Marozas pridūrė, kad nėra universalaus miestų vystymo scenarijaus – kiekvienu atveju scenarijus vis kitas. Urbanistas teigė, kad gerosios praktikos pavyzdžių yra daug, tačiau ne visi yra pritaikomi konkretaus miesto kontekste, todėl tik glaudi miesto verslo, valdžios ir mokslo integracija leidžia kurti savo gerosios praktikos precedentus.

Aplinkos ministerija primena, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Tvaraus vystymo principais paremtas teritorijų planavimas užtikrina ne tik tinkamą miestų plėtrą, bet ir žmonių gyvenimo kokybę bei gamtos ir kultūros paveldo teritorijų saugumą. Miestų plėtra turi būti darni ir naudinga aplinkai bei pritaikyta ne tik pagal miesto poreikius, bet ir galimybes.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Aplinkosauga
Parašykite atsiliepimą apie 15min