„Jų pilna visur – kai eini, atrodo lyg koks šešėlis iš paskos sektų. Lenda į nosis, burną, todėl kalbėti reikia užsidengus“, – pasakojo savaitgalį po Kuršių neriją keliavusi Irma. Mergina teigė, kad mašalų būriai ypač pamėgo dviratininkus, sekiojo juos iš paskos. „15min“ skaitytojams pavyko užfiksuoti būriais skraidančius mašalus.
Kaip teigė Neringos savivaldybės gydytoja Virginija Gedžiuvienė, nerimauti nėra ko – šie mašalai nekanda ir nėra pavojingi. „Kasmet pavasarį tenka apie tai kalbėti. Šie mašalai yra tiesiog įkyrūs ir tiek. Pirmiausia jų atsiranda Juodkrantėje, o vėliau ir Nidoje“, – aiškino specialistė.
Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius prisiminė, kaip šie mašalai ne kartą kėlė nerimą poilsiautojams. Pernai dėl to į Juodkrantę buvo iškviesti net ugniagesiai. Būrys mašalų vis skraidė virš miško, tad žmonės sunerimo, kad kilo gaisras.
„Šie mašalai nekanda, jie netgi neturi virškinimo sistemos. Paprastai gyvena vos kelias valandas“, – aiškino jis. Tai pagrindinis Kuršių marių žuvų maistas. Lervos gyvena vandenyje, o poravimuisi iškyla į krantą. Didžiausias šių mašalų antplūdis būna gegužę.
