Tokią nuomonę trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje išsakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jo teigimu, Lietuvos transporto ir ryšių sektoriuje dirba apie 105 tūkst. žmonių arba 6,9 proc. visų šalies dirbančiųjų. Transporto paslaugos sudaro apie 60 proc. bendro Lietuvos paslaugų eksporto, net sunkmečio sąlygomis Lietuvos transporto sektorius išlaiko savo pozicijas.
„Gaivinti ekonomiką ir skatinti verslą turime investuodami į transporto ir ryšių infrastruktūrą. Didžioji dalis kelių infrastruktūros darbams skirtų lėšų panaudojama Lietuvos įmonių gaminamoms medžiagoms ir teikiamoms paslaugoms pirkti, taigi greitai grįžta į šalies ekonomiką. Kitos šalys sunkmečio sąlygomis stipriai didina investicijas į transporto ir ryšių infrastruktūrą“, – sakė E. Masiulis.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Vokietija 2009–2010 metais vien transporto infrastruktūrai kasmet nutarė skirti po 11 mlrd. eurų (tai 9 proc. daugiau nei 2008-aisiais), Prancūzija 2009–2011 metais skirs 5 mlrd. eurų viešojo sektoriaus investicijoms, tarp jų ir infrastruktūros projektams, Lenkija savo transporto infrastruktūrai 2008–2012 metais skirs beveik 42 mlrd. eurų, iš kurių vien keliams šiemet – 6 mlrd. eurų. 10 mlrd. eurų lėšas infrastruktūrai šiemet skirs ir Rumunija, o Didžioji Britanija šiemet tuo tikslu numačiusi 40 mlrd. svarų sterlingų (vien 2009 metais – 14 mlrd. svarų sterlingų).
„Lietuvoje vasario pabaigoje patvirtinus 1,34 mlrd. Lt apimties kelių biudžetą, pasigirdo planų, kad finansavimas bus sumažintas iki 626 mln. Lt – tai yra vos trečdalis pernai metų apimčių“, – kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR Susisiekimo ministerijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas. „Ypač būtų apmaudu, jei dėl lėšų stokos nukentėtų švietėjiškos saugaus eismo akcijos, pastaraisiais metais davusios itin apčiuopiamų rezultatų“, – sakė jis.
Pasak Sigito Bublio, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, gali tekti stabdyti darbus pagal dvimetes programas, nes naujajame biudžeto projekte jų finansavimas nenumatytas.
Kelių statybos įmonės jau persitvarkė dirbti minimaliausiu režimu, kokiu verslas iš viso gali egzistuoti. Jau atleista daugiau kaip 1 tūkst. profesionalių kelininkų, dar 4,2 tūkst. bus atleista artimiausiu metu, jei finansavimas, neatsižvelgiant į argumentus, bus sumažintas.
„Kaimyninė Lenkija pasirengusi 36 mlrd. eurų investuoti į greitkelių statybą. Jų skaičiavimu, vieno kilometro greitkelio statyba sukuria šimtą darbo vietų. Kitos vakarų šalys taip pat didina investicijas į susisiekimo infrastruktūrą, kaip į didžiausio atsiperkamumo sritį. Mūsų Vyriausybė kol kas laikosi mechaninio karpymo taktikos“, - apgailestavo S. Bublys.
