„Tai yra žmogus su tikrai solidžia darbo tiek Baltijos šalyse, tiek Europos dimensijoje patirtimi – turiu omenyje jo darbą Latvijoje ir URM su europiniais klausimais. Kitaip tariant, žmogus, susipažinęs su situacija“, – taip šį paskyrimą portalui 15min.lt komentavo politologas Nerijus Maliukevičius.
 |
| M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius |
Paklaustas, kokių pokyčių galima tikėtis dvišaliuose santykiuose, jis pabrėžė, kad „ne nuo ambasadorių norų ir pageidavimų priklauso Lietuvos ir Rusijos santykių perspektyva“. Tokius klausimus esą sprendžia kitas politikos ešelonas. „Žinoma, kompetencijos nebuvimas galėtų komplikuoti santykius, bet kažkokių kompetencijos problemų nematyti, priešingai, matyti profesionalumas.
Daug kas priklauso ir nuo bendravimo stiliaus. Ankstesnių ambasadorių bendravimo stilius buvo nelabai pozityvus, jis daug ką gadino“, – kalbėjo N.Maliukevičius.
Jo žodžiais, A.Udalcovas akivaizdžiai yra įvaldęs visus Baltijos šalyse taikytus Rusijos politikos instrumentus. Daugelis šių instrumentų – tėvynainių dimensija, istorijos interpretacija ir pan. – esą buvo testuojami būtent Latvijoje.
Sūnėną kartu su gruzinais apkaltino sąmokslu nuversti valdžią
Įdomi detalė – Rusijos kairiųjų lyderis S.Udalcovas yra A.Udalcovo sūnėnas.
„Negalima sakyti, kad giminystės ryšiai lemia politines nuostatas ir ideologiją. Dažnai gyvenime būna priešingai, – teigė N.Maliukevičius. – Bet šis faktas svarbus ta prasme, kad į viešąją darbotvarkę iškels temas, susijusias su S.Udalcovu, – tiek Bolotnajos bylą, tiek Rusijos opozicijos reikalus, tiek Kaliningrado klausimą, kuris pakimba ore, kai svarstomi propagandiniai filmukai apie S.Udalcovą.
Jei būtų paskirtas kitas žmogus, būtų kitas kontekstas. Kita vertus, nėra blogai šnekėti apie Rusijos elgesį su opozicija, apie Kaliningrado perspektyvas.“
N.Maliukevičius: „Ankstesnių ambasadorių bendravimo stilius buvo nelabai pozityvus, jis daug ką gadino.“
S.Udalcovo pavardė figūruoja vadinamajame Bolotnojos procese. Pernai jis buvo sulaikytas naktį iš gegužės 8-osios į gegužės 9-ąją, per vadinamąsias liaudies gegužines Maskvos centre. Už nepaklusimą teisėtiems pareigūnų reikalavimams jam teismas skyrė 15 parų administracinio arešto. Po suėmimo S.Udalcovas pradėjo bado streiką, todėl per bausmės laiką dukart, pablogėjus sveikatai, buvo patekęs į ligoninę.
Prieš metus buvo pradėtas kriminalinis tyrimas S.Udalcovo ir kelių kitų opozicijos aktyvistų atžvilgiu dėl įtariamo vaidmens organizuojant masines riaušes. Per Kremliui palankią televiziją NTV parodytame dokumentiniame filme „Protesto anatomija 2“ buvo mesti kaltinimai, esą opozicijos lyderiai dirbo su Gruzijos pareigūnais, įskaitant Gruzijos parlamento saugumo komiteto pirmininką Givį Targamadzę, siekdami nuversti vyriausybę. S.Udalcovo ir jo tėvų butuose buvo atliktos kratos. Netrukus jis pats vėl buvo sulaiytas.
Diplomatinėje tarnyboje – jau 40 metų
Įsakymą, kuriuo A.Udalcovas skiriamas diplomatiniu atstovu Lietuvoje, prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė spalio 1 d., pranešė rosbalt.ru su nuoroda į oficialų Rusijos teisės aktų tinklalapį. Kartu iš šių pareigų buvo atšauktas V.Čchikvadzė, ambasadai Lietuvoje vadovavęs nuo 2008 m. gegužės.
63-ejų A.Udalcovas baigė istoriją Maskvos valstybiniame universitete, vėliau – ir URM Diplomatijos akademiją. Moka anglų, lenkų, čekų ir slovakų kalbas.
Diplomatinėje tarnyboje (iš pradžių – SSRS, vėliau – Rusijos) dirba jau keturis dešimtmečius, nuo pat pirmųjų studijų pabaigos, ėjo įvairias pareigas ministerijoje ir atstovybėse užsienyje.
Kaip rašo rus.ruvr.ru, 1992-1994 m. A.Udalcovas dirbo URM Europos departamento vadovo pavaduotoju, 1994-1996 m. – Antrojo Europos departamento direktoriaus pavaduotoju.
1996-2001 m. buvo Rusijos ambasadorius Latvijoje, o grįžęs tapo URM Antrojo Europos departamento vadovu. 2005-aisiais jis išvyko ambasadoriauti į Slovakiją.
Dar 1997 m., dirbdamas Latvijoje, diplomatas pasiūlė suburti šios šalies ir Rusijos istorikų komisiją. Mokslininkai turėjo analizuoti „sudėtingiausius bendros šių laikų istorijos siužetus“, norėta pradėti dėstytojų bei studentų mainus. Šią iniciatyvą, susitikę su Rusijos mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto direktoriumi A.Čubarjanu, palaimino ir tuometis Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis bei Saeimos pirmininkas Alfredas Čepanis.
Bet tokia komisija taip pat neatsirado, todėl A.Čubarjanas nusprendė dalyvauti istorikų komisijos prie Latvijos prezidento darbe. Tiesa, 2006 m. ši komisija nustojo dirbusi.
