„Rusija yra tam tikroje desperacijos būsenoje, manau, kad bando įvairiomis priemonėmis sustiprinti tą dezinformaciją, propagandą ne tik Ukrainos, bet ir kitų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, atžvilgiu“, – BNS pirmadienį sakė R. Motuzas.
„Jie galvoja, kad teisinis aspektas labiau paveiks Rusijos visuomenės akyse diskredituojant Baltijos valstybes“, – tikino jis.
Kaip pirmadienį paskelbė Maskvos teismo spaudos tarnyba, „nacistinės Vokietijos bendrininkais vykdant karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui prieš sovietus Antrojo pasaulinio karo metais“ pripažinti 13 Baltijos šalių asmenų bei kelios organizacijos.
Tarp jų minimas 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovas Juozas Ambrazevičius, partizanų vadas Juozas Lukša bei laisvės kovose žuvęs rašytojas Bronius Krivickas.
Sąraše taip pat atsidūrė su Vilijampolės pogromu siejamas Algirdas Klimaitis bei majoras Antanas Impulevičius, buvęs Antrojo bataliono (vėliau pavadinto Antruoju apsaugos, Dvyliktuoju), okupantų panaudoto žydų ir kitų tautybių žmonių žudynėms Baltarusijoje ir kitur, vadas.
Nacistinės Vokietijos bendrininkėmis teismas pripažino ir Lietuvių aktyvistų frontą bei Lietuvių tautininkų sąjungą.
Maskvos teismas teigė sprendimą priėmęs išnagrinėjęs įvairių Rusijos agentūrų archyvinius dokumentus ir išklausęs paaiškinimus apie minėtų asmenų bei organizacijų iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos „nusikalstamus veiksmus“.
Anot URK pirmininko, taikymasis į istorinę atmintį nėra naujas Rusijos informaciniame kare.
„Kremliui pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, buvo labai aktyviai vartojama ta denacifikacijos retorika. Toje pačioje propagandinėje schemoje ir toje pačioje propagandinėje linijoje tuo laikotarpiu minėtos ir Baltijos šalys. Dabartiniame kontekste tas klausimas Maskvai yra dar svarbesnis, nes Lietuva ir kitos Baltijos šalys labai aktyviai remia Ukrainą“, – sakė jis.
R. Motuzo teigimu, į šį sprendimą reaguoti nevertėtų.
„Mes žinome savo istoriją ir dabartiniame etape (...) turėtume sakyti, kad pati Rusija šlovina imperializmą“, – pabrėžė jis.
Lietuvos kariuomenė ne kartą yra skelbusi, kad Lietuvos istorinės atminties politika sulaukia Rusijos propagandos dėmesio.
