Daugiausia tokių įtarimų kilo 2009 metais – net 865 atvejai, tačiau šiemet, pasikeitus norminiams teisės aktams, užfiksuota tik 13 tokių kreipimųsi.
Piktnaudžiavimas motinystės (tėvystės) pašalpomis – rimta problema, kuriai tiek „Sodros“, tiek ir teisėsaugos specialistai skiria daug dėmesio, siekdami užtikrinti, kad motinystės (tėvystės) pašalpos būtų skiriamos teisėtai.
Įtarimą dėl draudžiamųjų pajamų galimo dirbtinio padidinimo sukelia ne motinystės (tėvystės) pašalpos dydis. Jei žmogus, dirbdamas labiau kvalifikuotą ar geriau apmokamą darbą, gavo dideles pajamas, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, tai tikrai nereiškia, kad šis asmuo neabejotinai atsidurs po „Sodros“ „padidinamuoju stiklu“. Pavyzdžiui, įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis „Sodrai“ sukeltų faktas, kad įmonė nevykdo veiklos, o nurodytos apdraustojo pajamos yra ženkliai padidintos.
Atkreipiame dėmesį, kad „Sodra“, nagrinėdama dokumentus dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis, situaciją aiškinasi ne tiesiogiai su pašalpos gavėju (mama ar tėčiu), bet su darbdaviu. Darbdavys yra atsakingas už laiku apskaičiuotas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas bei teisingų duomenų pateikimą apie apdraustuosius asmenis. Tik nuo darbdavio priklauso, kokie apdraustojo duomenys deklaruojami „Sodrai“.
Jeigu žmogui kyla įtarimas, visą informaciją apie save (draudžiamąsias pajamas, išmokas (pašalpas), įmokas ir t.t.) jis gali gauti pasinaudojęs Elektronine gyventojų aptarnavimo sistema – EGAS nuspaudęs mygtuką „Gyventojo sritis“ arba „Sodros“ teritorinio skyriaus specialistui pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Tik teisėsaugos institucijoms priėmus sprendimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo sustabdymo, nutraukimo ar laikino nuosavybės teisės į pašalpą apribojimo, „Sodros“ teritoriniai skyriai priima atitinkamus sprendimus. Visais atvejais, kai dėl paties darbo fakto nekyla jokių abejonių, toliau yra mokama minimali pašalpa (trečdalis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų). Nepasitvirtinus įtarimams (pagal teisėsaugos institucijų išvadas), visoms mamoms išmokamos susidariusios pašalpų nepriemokos.
Visiems šalies gyventojams aktualu, kad „Sodros“ biudžeto lėšos būtų paskirstytos pagal galiojančius įstatymus, taigi ir „Sodros“ inicijuojami tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis neturėtų būti vertinami kaip būsimųjų tėvų persekiojimas. Reikėtų suprasti, kad „Sodra“ negali iš viso nereaguoti arba atlaidžiai žiūrėti, kai galbūt neteisėtai bandoma pasisavinti valstybės – visų mokesčių mokėtojų – pinigus. Tuo pačiu norime pabrėžti, kad tokiu būdu nesistengiama dirbtinai mažinti išmokų gavėjų skaičiaus. Priešingai, siekiame didinti pasitikėjimą „Sodra“ ir kviečiame pasinaudoti įstatymuose nustatytomis visomis teisės gauti socialinio draudimo išmokas.
