Sekite 15min Google
Kitiems to paties daugiabučio gyventojams paramos dydis priklausys nuo Savivaldybių paramos renovacijai indekso. Pagal jį savivaldybės suskirstytos į tris grupes, kurioms numatyta 15, 20 arba 25 proc. bazinė parama. Pasirinkus papildomai skatinamus sprendimus – šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimą, savivaldybės patvirtintų architektūros kokybės gairių taikymą ar skydinę renovaciją, – parama galės padidėti iki 40 proc.
„Viename daugiabutyje gali gyventi labai skirtingų finansinių galimybių žmonės, todėl identiškas paramos dydis ne visiems reiškia vienodą finansinę naštą. Naujas modelis leis įvertinti konkretaus buto savininko situaciją ir tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai, skirti didesnę paramą. Tuo pačiu visas namas ir toliau bus modernizuojamas kaip vienas bendras projektas“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) direktoriaus pavaduotoja programų vystymui Jūratė Lepardinienė.
Kaip ir iki šiol, sprendimą priims butų ir kitų patalpų savininkai, o paraišką APVA pateiks daugiabučio namo projekto administratorius.
Didesnė parama – iškastiniu kuru šildomų namų gyventojams
Pažeidžiamų namų ūkių grupei bus priskiriami gyventojai, gaunantys būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Jiems numatomas paramos intensyvumas skirsis priklausomai nuo daugiabučio šildymo būdo.
Mažesnes pajamas gaunantiems būstų savininkams, gyvenantiems iškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose, valstybė kompensuos 80 proc. energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų. Toks pat paramos intensyvumas bus taikomas ir tais atvejais, kai centralizuotai tiekiama šiluma gaminama iškastinį kurą naudojančioje mažesnės kaip 20 MW galios katilinėje, neturinčioje technologinės galimybės naudoti neiškastinį kurą. Neiškastiniu kuru šildomuose daugiabučiuose gyvenantiems būstų savininkams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, parama sieks 50 proc.
Abiem atvejais projekto ar jo dalies parengimo, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., todėl pažeidžiamiems namų ūkiams už šias paslaugas mokėti nereikės.
„Didesnis paramos intensyvumas iškastiniu kuru šildomuose pastatuose numatytas todėl, kad jų gyventojus labiau gali paveikti energijos kainų augimas. Šia parama siekiama ne tik sumažinti dabartines energijos sąnaudas, bet ir padėti pažeidžiamiems būstų savininkams lengviau prisitaikyti prie pokyčių bei mažinti priklausomybę nuo taršesnių energijos šaltinių“, – aiškina J. Lepardinienė.
Kiek gali sumažėti finansinė našta namų ūkiui?
Tam, kad būtų lengviau suprasti, ką skirtingas paramos dydis reiškia praktiškai, APVA direktoriaus pavaduotoja programų vystymui pateikia orientacinį pavyzdį. Jei 50 kv. m butui tenkanti tinkamų finansuoti energinį efektyvumą didinančių priemonių išlaidų suma siektų apie 7,2 tūkst. eurų, iškastiniu kuru šildomame daugiabutyje, taikant 80 proc. paramą, gyventojui tektų padengti apie 1,4 tūkst. eurų. Neiškastiniu kuru šildomame name, kur parama siektų 50 proc., gyventojo dalis sudarytų apie 3,6 tūkst. eurų.
„Tai orientacinis pavyzdys – konkreti suma priklausys nuo buto ploto, pasirinktų modernizacijos priemonių ir tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau jis aiškiai parodo, kiek didesnė parama gali sumažinti pačiam gyventojui tenkančią finansinę naštą“, – tikina J. Lepardinienė.
Pasak jos, gyventojams svarbu ne tik žinoti, kad valstybės parama egzistuoja, bet ir suprasti, ką ji praktiškai reikš jų pačių išlaidoms. Todėl konkretūs skaičiavimo pavyzdžiai gali padėti aiškiau įvertinti būsimus finansinius įsipareigojimus.
Patiems butų savininkams pažymų rinkti nereikės
Siekiant, kad gyventojams pasinaudoti parama būtų kuo paprasčiau, jiems nereikės patiems rinkti pažymų ar papildomai įrodinėti teisės į būsto šildymo išlaidų kompensaciją – reikalingą informaciją APVA patikrins Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje.
„Patikrinimas bus atliekamas du kartus: prieš sudarant valstybės paramos sutartį ir gavus prašymą išmokėti paramą už įgyvendintas energinį efektyvumą didinančias priemones. Gyventojai dar prieš teikdami paraišką galės pasitikslinti, ar jiems priklauso didesnė parama. Dėl to jie gali kreiptis į APVA konsultacijų centrus, veikiančius visuose 10 Lietuvos regionų“, – pažymi J. Lepardinienė.
Juose dirbantys specialistai padės pažeidžiamų namų ūkių atstovams objektyviai įvertinti namo atnaujinimo privalumus, išsklaidyti abejones, atsakys į kylančius klausimus.
Artimiausiu metu planuojamo skelbti kvietimo tikslas – modernizuoti apie 640 daugiabučių ir suteikti paramą daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių, iš kurių beveik 8 tūkst. – pažeidžiami.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
