Per pastarąjį pusmetį patvirtintos Telšių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos, taip pat pradėti rengti gyvenviečių teritorijų ribų nustatymo planai Vilniaus, Utenos, Ignalinos, Zarasų rajonų savivaldybėse, dalyje Šiaulių ir Šilutės rajonų savivaldybių.
Nesuderintos ir nepatvirtintos gyvenviečių teritorijų ribos išlieka Vilniaus mieste, Elektrėnų, Marijampolės, Kalvarijų, Pagėgių, Kazlų Rūdos savivaldybėse bei Širvintų, Rokiškio, Šakių, Skuodo ir didžiojoje dalyje Šilutės rajono savivaldybių, rodo Registrų centro duomenys.
Pasak Registrų centro specialistų, pagrindinė priežastis, dėl ko reikia nustatyti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas – nepatvirtintos gyvenviečių ribos neretai kerta įregistruotų žemės sklypų ribas ar pastatus, neatitinka kelių, vandenų ar miškų ribų.
„Gyventojams gali kilti problemų deklaruojant savo gyvenamąją vietą, atliekant žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto vertinimą, nuo ko vėliau priklauso gyventojų mokami mokesčiai“, – teigiama pranešime.
Be to, nepatogumų dėl netikslių ribų gali kilti pasėlių plotus deklaruojantiems ir už tai išmokas gaunantiems ūkininkams, nes tam tikros teritorijos gali būti priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių ir tuomet ūkininkai gauna mažesnes išmokas.
Netikslios gyvenamųjų vietovių teritorijų ribos susiformavo pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, kai vykstant sparčiai žemės reformai ir neturint tikslių gyvenviečių teritorijų ribų, tam tikros vietovės pavadinimą dokumentuose žemėtvarkos projektų autoriai ar kadastrinius matavimus atlikę asmenys įrašydavo savo nuožiūra. Dėl to visoje šalyje susidarė situacijos, kai, pavyzdžiui, vieno kaimo teritorijoje įregistruoti sklypai su keliais skirtingais gyvenvietės pavadinimais.
