COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupės narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad apie rimtus ribojomų panaikinimus ir vaikų grįžimą į mokyklas kalbėti dar anksti.
Jo nuomone, realesnę situaciją bus galima išvysti maždaug trečiadienį, kai bus atlikta daugiau tyrimų.
„Tas sumažėjimas yra labiau susijęs su vadinamuoju savaitgalio fenomenu, nes buvo atliekama mažiau testų – tik kiek daugiau nei 3 tūkstančiai. Jei būtų atlikta daugiau tyrimų, manau, kad skaičius būtų tikrai didesnis. Manau, kad maždaug trečiadienį matysime tikrai daugiau atvejų. Taigi tas skaičius nebeliks toks, kaip dabar“, – aiškina ekspertas.
Pateiks naujausias tendencijas
Pirmadienį per bendrą Vyriausybės ir patariamosios ekspertų tarybos posėdį bus pateikti naujausi sergamumo ir mirčių nuo koronaviruso infekcijos duomenys bei tendencijos.
M.Stankūno nuomone, apie vaikų grįžimą į mokyklų suolus kalbėti dar anksti.
„Tiek Vyriausybės, tiek Prezidentūros ekspertų tarybose nuolat kalbama apie tai, kad reikėtų vaikus grąžinti į mokyklas, kai tik atsiras galimybės. Tik išlieka klausimas, ar jau dabar situacija yra tokia, kad galėtume vaikus grąžinti į mokyklas. Manau, kad ji tikrai dar nėra tokia“, – įsitikinęs ekspertas.
Tik išlieka klausimas, ar jau dabar situacija yra tokia, kad galėtume vaikus grąžinti į mokyklas. Manau, kad ji tikrai dar nėra tokia.
M. Stankūnas akcentuoja, kad, nepaisant sumažėjusių naujų susirgimų skaičiaus, bendra COVID-19 statistika vis dar išlieka nedžiuginanti.
„Kad ir nedaug naujų atvejų yra nustatoma, nereikia pamiršti, kad turime apie 60 tūkst. tebesergančių, iš jų apie 2 tūkst. tebėra gydomi ligoninėse. Be to, kasdien turime apie 30 mirštančių – tai yra tikrai nemažas skaičius“, – primena LSMU profesorius.
Mediko nuomone, pavėlinti ribojimų atsisakymą reikėtų dar ir dėl to, kad kol kas nėra iki galo aiški situacija dėl viruso mutacijų.
„Sakyti, kad situacija pas mus yra gera, tikrai dar negalime. Tie atlaisvinimai turėtų būti pasverti ir geriau tegul ateina vėliau. Visų antra, mes nežinome dar situacijos su Pietų Afrikos ir Didžiosios Britanijos atmainomis. Kol kas stebime situaciją, žinutės vienos yra labiau neraminančios, kitos optimistiškesnės. Aišku tik tai, kad tos viruso mutacijos yra gerokai labiau užkrečiamos“, – akcentuoja medikas.
Vertina santūriai
Profesorius infektologas Arvydas Ambrozaitis įsitikinęs, kad kiek daugiau nei 400 atvejų – geras ženklas, tačiau kalbėti apie didelį proveržį ankstoka.
„Reikėtų, kad toks skaičius pasikartotų bent tris dienas iš eilės. Tik tada jau būtų galima džiaugtis. Kol kas reikėtų santūriai tą vertinti. Tai yra geras požymis ir puiki tendencija, tačiau per daug džiūgauti nereikėtų – atsisakyti ribojimų dar anksti“, – įsitikinęs infektologas.
Kalbėdamas apie kovos su pandemija perspektyvas, medikas nusiteikęs pozityviai. Anot jo, apie ribojimų mažinimą galėtų būti prabilta jau nuo sausio pabaigos.
Jis atmetė nuogąstavimus, kad griežtas karantinas turėtų būti tęsiamas iki pavasario pabaigos.
„Pavasarį turėsime jau nemažai paskiepytų žmonių. Dėl šilto oro turėtų sumažėti ligos plitimas – pavasarį žmonės daugiau būna atviroje erdvėje. Mažiau bus peršalimo ligų ir kitų virusų“, – padėtį vertina infektologas.
Jo teigimu, nepaisant skiepijimo apimčių, dalis ribojimų turės išlikti.
„Virusas juk niekur nedings – jis vis vien lieka. Paskiepyti žmonės gali nesusirgti, tačiau jie vis vien gali pernešti virusą – jie irgi turės laikytis tam tikrų asmeninių saugos priemonių.
Bet aišku – tokių ribojimų, kaip dabar pavasarį, jau turėtų nebelikti“, – apie karantino ribojimų trukmę svarstė A. Ambrozaitis.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 167 992 žmonės, 104 297 asmenys pasveiko, 60 014 – tebeserga.
Nuo koronavirusinės infekcijos iš viso mirė 2469 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 47 498 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 3583 tyrimai dėl įtariamos koronavirusės infekcijos. Iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 810 tūkst. 382.
