Iki šiol bendradarbiavimas vyko žemesniu – pavaldžių įstaigų lygmeniu.
Sutartį Šilutėje, Hugo Šojaus dvare, pasirašys Jurbarko rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Tauragės rajono ir Šilutės rajono merai.
Kaip BNS sakė Šilutės kultūros centro edukacinių programų vadovė Viktorija Binkulienė, stiprinti partnerystę savivaldybės nusprendė pamačiusios, kokią naudą suteikia kultūros keliai, todėl nuspręsta žengti didelį žingsnį į priekį.
„Mes turėjome pasirašę jungtinę bendradarbiavimo sutartį su savivaldybių įstaigomis: turizmo, kultūros centrais, bibliotekomis, verslais, amatininkais. O šiais metais liepos 22 dieną pasirašysime jau savivaldybės lygmeniu“, – teigė V. Binkulienė.
Šilutės rajono savivaldybės teigimu, šis žingsnis yra išskirtinis ir savo mastu, nes partnerystė sujungs „įspūdingą teritoriją – nuo istorinės Nemirsetos pajūryje iki pat Smalininkų prie Nemuno“.
Pasak mero Vytauto Laurinaičio, suvienijus jėgas bus lengviau pritraukti investicijas, kurios pavienėms savivaldybėms yra sunkiai pasiekiamos.
„Tai yra tradicijų, kultūrinio paveldo išsaugojimas ir atstatymas. Yra susitarimas, kad mes galėtume atgaivinti istorines tradicijas, renginius, tai, kas labai svarbu ir brangu Mažajai Lietuvai“, – BNS sakė Šilutės rajono vadovas.
Tikimasi, kad pasirašytas dokumentas sustiprins ryšį tarp vietos valdžios, kultūros, turizmo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, vietos ir verslo bendruomenių.
Šia iniciatyva siekiama užtikrinti jau esamo „Vėtrungių kelio“ plėtrą ir kurti naujus turistinius maršrutus, skirtus pažinti regiono istoriją ir tradicijas.
„Yra kuriamas ir „Vėtrungių kelias“, kuris yra sertifikuotas, ir jeigu atsiras dar naujų temų, tai bus tiktai pliusas, nes atsiras konkurencija, (...) kuri pritrauks daugiau turistų pagal jų teikiamas paslaugas, interpretacijas, kultūros paveldą“, – BNS teigė Kultūros paveldo departamento atstovas Alfredas Jomantas.
Savo ruožtu V. Binkulienė pabrėžė norą ateityje pasiūlyti „kuo įvairesnę kultūrinę perspektyvą pažinti Mažąją Lietuvą – nuo šiuolaikinio meno iki tradicinių amatų“.
„Mūsų tikslas – kad žmogus galėtų pats išmėginti ir pasigaminti kafijos, nusižiesti puodą ar nusidažyti vėtrungę ir ją išsivežti namo kaip Mažosios Lietuvos simbolį“, – kalbėjo ji.
„Vėtrungių kelias“ šiuo metu laikomas vienu sėkmingiausių kultūros kelių Lietuvoje. Jo tema – gyvenimo būdas prie vandens, kuris apima laivybą, žvejybą, vandens kelių reikšmę, pakrančių kraštovaizdį.
2023–2025 metais „Vėtrungių kelio“ projektuose jau įgyvendinta daugiau kaip 30 renginių, 20 edukacinių veiklų, kurios pritraukė per 20 tūkst. dalyvių.
Naudodamiesi mobiliąja programėle, šiuo metu turistai gali susikurti savo „Vėtrungių kelią“ arba keliauti jau paruoštu maršrutu, kurį sudaro 15 objektų.
Lietuvoje yra sertifikuoti devyni nacionalinio, regioninio ir tarptautinio lygmens kultūros keliai.
Autorė Olivija Švelnikaitė
