Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Terminių traumų poskyrio vadovas Vytautas Vaitkus 15min.lt tvirtino, kad kol kas šalčio aukų ligoninėje dar nėra. „Buvo tik trys pacientai. Sušalusių, dėl bendro kūno atšalimo buvo keletas, tačiau stipriau nušalusių, kad reikėtų operacinio gydymo, nebuvo. Dar laukiame“, – teigė gydytojas.
Artimiausiomis dienomis spustelėjus šaltukui Terminių traumų poskyryje gali jau nebūti taip ramu. Tačiau ar gydytojai spės suktis, ar turės labai daug darbo, priklausys pirmiausia nuo pačių žmonių. Jie turi patys rūpintis savo drabužiais, avalyne ir saugotis, kad nesušaltų.
Nušalti galima ir su drabužiais
„Pirmiausia, reikia lauke nebūti be pirštinių, kepurių, apsirengti šiltai. Reikėtų stengtis ilgai nebūti lauke. Jeigu žmonės eina toli pėsčiomis, reikėtų užeiti į parduotuvę ar kitą vietą bent trumpam pasišildyti, kad nebūtų šaltyje ilgą laiką. Net ir su rūbais galima nušalti“, – tvirtino gydytojas.
V.Vaitkaus teigimu, svarbu nepamiršti pirštinių, kepurių, tinkamų drabužių. „Žmonės turėtų pažvelgti per langą, koks oras, į termometrą, kiek šalčio rodo“, – patarimų negailėjo gydytojas.
Sušalus rankas medikai pataria jas patrinti ir taip suaktyvinti kraujotaką. Taip pat tinka šilta arbata ar kitas gėrimas ir kuo greičiau atsidurti šiltoje patalpoje. „Didžiausią klaidą daro žmonės, jeigu sušalę rankas ar kojas kiša po karštu vandeniu. Tada gali būti ne tik nušalimas, bet ir nudegimas, nes jutimai nušalus yra sutrikę, žmogus nejaučia karščio. Gali būti pakenkta net paviršiniam odos sluoksniui, nes sutrinka kraujotaka“, – aiškino V.Vaitkus.
Geriausia lėtai, natūraliai atšilti, bet jokiu būdu nepulti į karštą vandenį. „Jeigu galūnės ilgą laiką šalo ir matote, kad oda pabalusi ir neatsigauna valandą ar dvi, tuomet geriau kreiptis į gydytojus. Mes turime specialias infraraudonųjų spindulių lempas, kurios padeda atšildyti kūną. Žinoma, dėl kiekvieno atvejo nereikia lėkti pas gydytojus, pirmiausia galima pabandyti sušilti pačiam, nes gyvename gana šalto klimato sąlygomis, esame įpratę. Bet jeigu nuo šalčio iššoko pūslės, tai kuo skubiau reikia apsilankyti pas medikus“, – patarė V.Vaitkus.
Medvilnė – šiltesniems orams
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Daina Švėgždaitė taip pat rekomendavo gerai apsvarstyti keliones – atsisakyti nebūtinų, o esant būtinybei kažkur važiuoti – įsidėti papildomų šiltų drabužių, kurie gali praversti, jeigu kas nors nutinka kelyje.
Drabužiai žiemą svarbūs ir tiesiog išsiruošus pasivaikščioti ar į darbą. Žiemą geriau rinktis vilnonius, šilkinius drabužius, o medvilninius palikti šiltesniems metų laikams.
„Daugiausia nušąla atviros kūno dalys – nosys, ausys, veidas, dar labai dažnai rankų ir kojų pirštai. Rekomenduojama ir suaugusiems, ir vaikams užsidėti kepures, šalikus, kurie galėtų pridengti ir burną, apatinę veido dalį. Drabužiai ilgomis rankovėmis turėtų priglusti prie riešų, geriau būtų kumštinės pirštinės, drėgmei atsparūs batai ir ne tokie aptempti drabužiai“, – patarimus žarstė D.Švėgždaitė.
Svarbiausia, kad drabužiai nesušlaptų, o sudrėkę greitai džiūtų. „Drėgni drabužiai, avalynė didina galimybę greičiau organizmui atšalti. Todėl rekomenduojama sušlapus kuo greičiau persirengti“, – aiškino Visuomenės sveikatos centro specialistė.
Kaloringesnis maistas ir jokio alkoholio
Maisto racionas žiemą taip pat turėtų šiek tiek keistis. Esant šalčiams rekomenduojama valgyti kaloringesnį maistą ir gerti šiltus, saldžius gėrimus, nes tuomet organizmas pasigamina daugiau energijos, o kūnas ilgiau išlaiko šilumą.
„Reikia vengti alkoholio ir kofeinio turinčių gėrimų – kavos, kokakolos ir pan. Alkoholio išgėrus organizmas greičiau „atiduoda“ šilumą. Be to, žmogus praranda adekvatumo jausmą, nebejaučia, kad jau šalta ir tada didesnė tikimybę nušalti“, – tvirtino D.Švėgždaitė.
Taip pat specialistė patarė atkreipti dėmesį į vėjo stiprumą – esą jeigu vėjas stiprus, tuomet net ir esant nelabai žemai temperatūrai galima stipriai sušalti.
Sergama dažniau
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sausio 16-22 dienomis sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis išaugo – susirgo 42,53 iš 10 tūkst. gyventojų. Mažiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus, daugiausia – Vilniaus apskrityje. Tiesa, gripo atvejai kol kas gana reti, dažniau sergama ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
