Pasak medikų, klinikinis maitinimas Lietuvoje taikomas ribotai ir kol kas nėra kompensuojamas.
„Taikant klinikinę mitybą, būtų galima sumažinti komplikacijų ir neįgalumo atvejų skaičių bei sutrumpinti hospitalizavimo trukmę,“ – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos parentinės ir enterinės mitybos draugijos pirmininkas Gintautas Kėkštas.
Pasak G.Kėkšto, dėl netinkamos gydymo paslaugų apmokėjimo sistemos suteikti reikiamą klinikinį maitinimą ligoninėse nėra sąlygų.
„Stokojant lėšų, pasirenkami kiti prioritetai: perkami brangūs antibiotikai, medicininės priemonės, o taupoma klinikinio maitinimo sąskaita,“ – teigė draugijos pirmininkas.
Kaip dar vieną problemą G.Kėkštas nurodė tai, kad Lietuvoje klinikinė mityba dar nėra įtraukta į universitetuose dėstomų dalykų sąrašą bei universitetines programas.
Konferencijos metu gydytojas anesteziologas – reanimatologas Andrius Klimašauskas pristatė trumpos žarnos sindromų sirgusių žmonių atvejus, kada išleisti iš ligoninės ir nebegavę specialaus klinikinio maitinimo pacientai mirė.
Pasak gydytojo, specialus maitinimas sergant sunkiomis ligomis yra pasaulyje išspręsta problema, tik Lietuvoje toks gydymo būdas dar nesulaukė deramo dėmesio. Gydytojas siūlė pasidairyti ir į kaimynines šalis. Pavyzdžiui, Lenkijoje klinikinė mityba yra kompensuojama ir ten matomi aiškūs pavyzdžiai, kaip taikant parentinį (į veną) ar enterinį (per zondą) maitinimą ligoniai pasveiksta ir galį gyventi pilnavertį gyvenimą, sakė jis.
„Vienas svarbiausių dalykų, užtikrinančių žmogaus sveikatą yra adekvatus maitinimasis,“ – sakė Lietuvos dietologų draugijos prezidentė gydytoja dietologė Dr. Edita Gavelienė.
Pasak jo, žmogui nebegalint valgyti įprastu būti, išryškėja klinikinės mitybos aktualumas.
Lietuvoje yra apie 1000 specialistų, kurie galėtų praktiškai pritaikyti savo žinias klinikinės mitybos srityje, tačiau pagrindine problema išlieka lėšų trukumas. „Dėl nežinojimo, dėl nesusišnekėjimo su administracija įvyksta problemos, kada taupoma klinikinės mitybos sąskaita,“ – teigė G. Kėkštas.
Jo teigimu, pagalbos nesulaukiama iš Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės.
Pasak gydytojo, jeigu norime, kad klinikinis maitinimas efektyviai vyktų praktikoje, reikia sukurti kompensavimo sistemą parenterinei ir enterinei mitybai tam tikrom ligonių grupėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Tam reikalingas tiek valstybės, tiek visuomenės dėmesys problemai.
Šiuo metu Lietuvoje klinikinė mityba yra taikoma tik vienam asmeniui.
Klinikinė mityba taikoma ligoniams, kuriems nefunkcionuoja virškinimo traktas ir jie negali maitintis patys. Klinikinis maitinimas skirstomas į parenterinį (į veną) arba enterinį (per zondą).
