Tačiau kalbėdami apie tai, kas nutinka, kai žmogus gauna didesnę, negu yra nustatyta, radiacijos dozę, medikai įspėja apie tai, kad nei pirmomis valandomis, nei dienomis apšvitintas asmuo gali nepajusti jokių savijautos pasikeitimų. Poveikis gali išryškėti po kelerių ar net keliasdešimties metų.
Vienas iš Vilniaus Sapiegos ligoninėje veikusio Černobylio centro, kuriame tirti ir gydyti Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius likvidavę žmonės, iniciatorių ir įkūrėjų, gydytojas Gediminas Rimdeika teigė, kad tiek žmogus, tiek gamta be radiacinio fono neišgyventų, tačiau jis reikalingas tik tam tikromis dozėmis. Kai ši norma viršijama, žmogaus organizmui radiacija gali pakenkti jau per kelias minutes.
Nelygina su Černobyliu
G.Rimdeika pabrėžė nenorintis gąsdinti žmonių, nes Japonijoje į atmosferą patekę radionuklidai vargu ar atkeliaus iki Lietuvos. Be to, japonų naudojamos technologijos kur kas patikimesnės, negu buvo Černobylio atominėje elektrinėje, todėl nereikėtų net lyginti Černobylio katastrofos prieš 25-erius metus ir šių dienų sprogimų Fukušimos atominėje elektrinėje.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./G.Rimdeika nelygina Fukušimos atominės elektrinės sprogimo su avarija Černobylyje. |
Likviduoti Černobylio atominės elektrinės avarijos pasekmių iš Lietuvos buvo nuvežta daugiau negu 7100 žmonių, daugiausia jaunų vyrų, teigė G.Rimdeika. Černobylio centre jų buvo įregistruota apie 6 tūkst., iš kurių apie 550 jau yra mirę.
„Dažniausia Černobylyje po avarijos dirbę lietuviai serga kraujotakos ir širdies ligomis. Šie ligoniai sudaro net apie ketvirtadalį visų užregistruotų pacientų. Toliau eilėje rikiuojasi išorinių faktorių sukeliami susirgimai, nelaimingi atsitikimai, trečioje vietoje – endokrinologinės ligos, ketvirtoje – onkologiniai susirgimai. Mirties atvejų daugiausia užfiksuojame dėl širdies ir kraujotakos susirgimų bei onkologinių ligų“, – vardijo medikas.
Anot G.Rimdeikos, panaši statistika ir Latvijoje, kur Černobylio centras vis dar veikia, nors iš ten likviduoti Ukrainos atominėje elektrinėje įvykusios avarijos padarinių buvo išvežta kiek mažiau – apie 6 tūkst. žmonių. Estų Černobylyje po 1986 metų nelaimės dirbo apie 4,5 tūkst.
Pasekmės pajuntamos gerokai vėliau
Ar radiacinis fonas yra padidėjęs, nustatyti gali tik specialūs matuokliai, – teigė G.Rimdeika.Buvusio Sapiegos ligoninės vadovo G.Rimdeikos teigimu, gavęs didelę dozę radiacijos žmogus kurį laiką gali nejausti jokių pokyčių. „Degant ugniai juntame karštį, šaltyje šąla rankos ar kojos, o radiacijos poveikis iš pradžių nejuntamas. Ar radiacinis fonas yra padidėjęs, nustatyti gali tik specialūs matuokliai. Stebiu per televiziją, kad japonai masiškai tikrinasi, įrengti patikrinimo punktai, bet normas viršijanti radiacija nustatoma tik Fukušimos atominės elektrinės aplinkoje“, – teigė gydytojas.
Tikrąsias šių nelaimių pasekmes, G.Rimdeikos teigimu, žmonės pajus tik praėjus ne vienam dešimtmečiui. „Kai pirmą kartą apsilankėme Japonijoje 1992 metais, jų specialistai mums primygtinai siūlė kaupti informaciją, nes ji po 50 ar net 100 metų bus neįkainojama. Bet Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė kitaip – Černobylio centras Vilniuje buvo uždarytas. Nesiginčysiu su jais, bet pritariu japonams – turėtume rinkti informaciją, nes tai yra nepakartojamas, unikalus eksperimentas blogąja šio žodžio prasme ir tik po kelių dešimtmečių, užaugus kelioms kartoms, mes pamatysime, ką gauta per didelė radiacijos dozė padarė žmonėms“, – sakė G.Rimdeika.
