Vilniaus universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas Mykolas Biliukas sako tokio pacientų antplūdžio neprisimenantis per visą savo praktiką.
„Nuožmus karštis yra negailestingas. Dažniausiai dėl jo kenčia vyresni žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis“, – dienraščiui sakė medikas.
Nukrito kraujospūdis, silpna, ką daryti – tokių nusiskundimų antradienį ypač dažnai girdėjo sostinės greitosios medicinos pagalbos stoties vyresnioji gydytoja Nijolė Dmitrijevienė.
„Daugiau kaip 300 iškvietimų per parą, pusė jų – dėl perkaitimo, silpnumo, padažnėjusio pulso, sumažėjusio kraujospūdžio“, – aiškino gydytoja.
Klaipėdos vaikų ligoninėje medikams teko reanimacijoje gydyti dvejų metų vaiką, ištiktą traukulių. Jam buvo nustatytas šilumos smūgis.
Kai oras įkaista iki 33 laipsnių, organizmas jau nesugeba išspinduliuoti šilumos pertekliaus.
Dėl to išsiplečia kraujagyslės, padidėja širdies apkrova ir smarkiai sutirštėja kraujas.
Ypač blogai jaučiasi perkaitę žmonės, kai krinta kraujospūdis. Sutirštėjus kraujui, greičiau susidaro trombai, užkemšantys aterosklerozės pažeistas kraujagysles.
Perkaitęs žmogus jaučia vangumą, mieguistumą, dingsta noras ką nors dirbti. Jis net saulėkaitoje gali užmigti. Karštą ir drėgną dieną aktyvaus žmogaus organizme jau po 15 minučių pradeda mažėti skysčių.
60 kilogramų sveriantis žmogus, praradęs 0,5–1,3 litro skysčių, gali pajusti ir dehidratacijos – skysčių praradimo – požymių.
