Pasak šioje byloje nuteisto buvusio omonininko Konstantino Michailovo advokato Arūno Marcinkevičiaus, šie liudytojai į teismo posėdį turėtų atvykti penktadienį.
„Bus įdomu paklausyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė advokatas.
„Jie (liudininkai - BNS) turi atskleisti, kad bendrai OMON veikla buvo nukreipta prieš civilius gyventojus, ir kad neva egzistavo vidinė šio padalinio politika, nors man sunku tai suprasti. Kokia gali būti politika OMON viduje, jei jie yra kariškiai?“, – stebėjosi advokatas.
Vienas šios bylos kaltintojų prokuroras Saulius Verseckas BNS sakė, kad liudytojus tikimasi apklausti dėl grupių, kuriose jie tarnavo, sukūrimo paskirties.
Trečiadienį vykusiame posėdyje nebuvo paskelbta, ar šiuos buvusius omonininkus, galimai gyvenančius Latvijoje, teismui pavyko surasti, ar jiems įteikti šaukimai.
Trečiadienį Lietuvos apeliaciniame teisme buvo skelbiama, kokius prokuratūros pateiktus dokumentus prie bylos prijungė teismas. Teisėjų kolegija pranešė, kad prie bylos prijungia tik dalį dokumentų, nes likusieji yra bendro pobūdžio apie politinę situaciją.
Iš pateiktų dokumentų aiškėja, kad 1991 metais Lietuvoje veikusi Vyriausybė siuntė įvairius raštus Rusijos vadovybei dėl omonininkų siautėjimo nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje.
Iš pateiktų dokumentų aiškėja, kad 1991 metais Lietuvoje veikusi Vyriausybė siuntė įvairius raštus Rusijos vadovybei dėl „omonininkų“ siautėjimo nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje
Paskelbta, kad 1991 metais tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius kreipėsi į Rusijos Federacijos prezidentą Borisą Jelciną ir informavo apie kariškių vykdytus užpuldinėjimus. Premjeras Rusijos valdžiai taip pat siuntė raštus dėl Lietuvoje kariškių vykdytų valstybinių įstaigų ir muitinės postų puldinėjimo.
Prie bylos prijungta ir Lietuvos Vyriausybės telegrama, kurioje reiškiamas susirūpinimas, jog Rusijos valdžia nesiima priemonių nutraukti muitinės postų puolimus. Buvęs vicepremjeras Zigmas Vaišvila rašė kreipimąsi į sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą.
Taip pat raštai atskleidžia, kad tuometinė Lietuvos valdžia reiškė susirūpinimą incidentu, kai Krašto apsaugos departamento generalinį direktorių Audrių Butkevičių ir jo vairuotoją Vilniaus miesto centre neteisėtai sulaikė ginkluoti omonininkai. Šiuos nusikaltimus dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas Medininkų žudynių bylą nagrinėja beveik pustrečių metų – pirmasis posėdis įvyko 2012 metų sausio 26 dieną.
K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.
