Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 30d. 08:06

#MelųMaišelis. COVID-19 ir senų sąmokslo teorijų atgaivinimas

Kremliaus propagandiniai kanalai COVID-19 pandemija naudojasi ne tik tam, kad skleistų sumaištį ir didintų paniką visuomenėse, tačiau ir tam, kad prikeltų ir vėl per naują išsuktų senas sąmokslo teorijas, nuslepiančias Maskvos vaidmenį tokiuose nusikaltimuose kaip Skripalių apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje ar lėktuvo MH-17 numušimas virš Ukrainos teritorijos.

Kas transliuojama?

Štai „Sputnik“ neseniai paskelbė tokio Andriaus Petrinio, veikiausiai pramanyto savo skiltininko, tekstą, kuriame kritikuojama Europos išorės veiksmų tarnybos – Europos Sąjungos institucijos, kuriai vadovauja vyriausiasis įgaliotinis užsienio ir saugumo klausimais Josepas Borrellis – ataskaita apie su COVID-19 susijusią dezinformaciją. Akivaizdu, kad šioje ataskaitoje minimos tiek Rusija, tiek Kinija – valstybės, kurios krizės metu pasitelkė dezinformaciją kaip ginklą siekdamos savo geopolitinių tikslų.

Minėtame „Sputnik“ rašinyje ataskaita kritikuojama ne tik kaip esą kenkianti pačios ES interesams jos santykiuose su Rusija ir Kinija, tačiau ir kaip ribojanti žodžio laisvę, nes esą, kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui. Skelbiama, kad esą Vakarų žiniasklaida pati daro tai, dėl ko yra kritikuojama Kremliaus žiniasklaida. Suprask, jei Vakarų žiniasklaidoje pasirodo tekstų, keliančių klausimų apie tai, kad COVID-19 virusas galėjo būti sukurtas Kinijoje, tai kodėl tada rusiška žiniasklaida yra kritikuojama už tai, kad kelia klausimus dėl Billo Gateso galimo įsitraukimo į COVID-19 atsiradimą.

Šioje ataskaitoje minimos tiek Rusija, tiek Kinija – valstybės, kurios krizės metu pasitelkė dezinformaciją kaip ginklą siekdamos savo geopolitinių tikslų.

A.Petrinio tekste rašoma, kad daug pasipiktinimą sukėlę vokiško ir čekiško „Sputnik“ tekstai esą visiškai neatspindi Kremliaus ar net redakcijos pozicijų, o vienu atveju tėra žurnalisto komentaras, o kitu – interviu. Esą ir vienu, ir kitu atveju tenorima kelti klausimus. Skaitytojams telieka priminti, kad vienu atveju vokiškoje „Sputnik“ versijoje buvo skelbtas interviu su medicinos žurnalistu pristatytu Haraldu Wiesendangeriu, kurio metu išsakytos mintys, jog pasinaudojant COVID-19 pandemija, kurios mastas žiniasklaidoje yra sąmoningai išpučiamas, yra siekiama ištisas valstybes paversti kalėjimais, o liberaliąją demokratiją pakeisti fašistiniu higienos režimu. Kitu atveju čekiškoje „Sputnik“ versijoje bandyta sumenkinti COVID-19 krizę teigiant, kad mirčių statistika nuo viruso globaliniame kontekste yra nereikšminga.

Be to, priduriama tekste, Vakarų žiniasklaida esą pati skelbia įvairiausią abejotinas įvykių interpretacijas, tad kodėl tas yra draudžiama rusakalbei žiniasklaidai.

Kodėl transliuojama?

Būtent tai ir yra įdomiausia šio teksto dalis greta tradicine jau tapusios kritikos ES ar Vakarams apskritai arba tam tikrų COVID-19 sąmokslo teorijų atkartojimo. Sąmokslo teorija apie B.Gatesą ir virusą yra pridengiama teiginiais, kad šiuo atveju tai tėra hipotezė, klausimo iškėlimas, o juk žodžio laisvė ir leidžia kelti klausimus. Šios sąmokslo teorijos, manipuliuojant žodžio laisvės principu, yra kartojamos nepaisant to, kad jau buvo paneigtos. Taip tikimasi, kad jos galbūt prilips ir, jei ir neprivers auditorijos jomis patikėti, tai bent jau įneš daugiau sumaišties ir abejonės.

Tad ko gi siekia „Sputnik“ autorius teigdamas, kad ir Vakarai užsiima „daugiau nei diskutuotinų publikacijų“ skelbimu. Tekste rašoma, kad tos abejotinos publikacijos yra skelbiamos apie Skripalių apnuodijimą, virš Ukrainos numuštą civilinį „Boeing“ lėktuvą, chemines atakas Sirijoje. Taip siekiama įpiršti nuomonę, kad kruopščiu įrodymų rinkimu ir nepriklausomų ekspertų darbu grįsta informacija yra tolygi Kremliaus išlaikomos žiniasklaidos transliuojamoms niekuo neparemtoms sąmokslo teorijoms.

Šiuo atveju dezinformacija yra pasitelkiama ne norint primesti savąją poziciją, tačiau siekiant pasėti abejonę ir nepasitikėjimą Kremliui nepalankiais faktais. Regime situaciją, kai sąmoningai dauginamas melo kiekis viešojoje erdvėje taip siekiant įpiršti informacijos vartotojams nuostatą, kad objektyvios informacijos apskritai veikiausiai nėra, nes bet kokiu atveju informacija tėra instrumentas, naudojamas jo turėtojo naudai. Bandoma sumenkinti žiniasklaidos patikimumą teigiant, kad vargu ar ji gali padėti vartotojams sužinoti tiesą.

Kaip apsiginti?

Siekiant apsisaugoti nuo tokios dezinformacijos, svarbu pabrėžti kelis dalykus:

  • Tai, kad transliuojama kažkieno nuomonė neatleidžia nei paties jos autoriaus, nei juo labiau šios nuomonės skelbėjo nuo pareigos užtikrinti, kad ta nuomonė neprasilenktų su faktais ir būtų grindžiama aiškiais įrodymais, o ne į hipotezės popierėlį įvyniotomis sąmokslo teorijomis. Lygiai taip pat interviu žanras nėra pateisinimas to, kad transliuojami su tikrove prasilenkiantys faktai ar svaidomasi sąmokslo teorijomis. Redakcijai tenka galutinė atsakomybė už tai, kam žiniasklaidos priemonėje yra suteikiamas eteris ir ar skaitytoją pasiekia teisinga, o ne sąmoningai iškraipyta informacija.

  • Šiame kontekste dar svarbu pabrėžti tai, kad klaidų pasitaiko kiekvienos žiniasklaidos priemonės darbe. Etiška žiniasklaida tas klaidas pripažįsta ir pataiso. Tačiau klaida skiriasi nuo sąmoningai transliuojamo melo ar manipuliavimo informacija. Klaida yra netyčinis dalykas, o melas yra intencionalus veiksmas, kuriuo, priešingai nei klaidos atveju, siekiama suklaidinti informacijos gavėją.

    Klaida skiriasi nuo sąmoningai transliuojamo melo ar manipuliavimo informacija.

  • Tai, kad Kremliaus išlaikoma žiniasklaida tarnauja ne piliečių informavimui, o Rusijos geopolitinių interesų atstovavimui taip, pavyzdžiui, siekiant išsukti Rusiją nuo atsakomybės už karą Ukrainoje, Krymo aneksiją, MH-17 keleivinio lėktuvo numušimą, Skripalių apnuodijimą, nereiškia, kad visa žiniasklaida yra vienoda ir tik aptarnauja kieno nors interesus.

  • Be to, svarbu pabrėžti tai, kad skirtingos žiniasklaidos priemonės gali atstovauti skirtingas pasaulėžiūras ir ideologijas – katalikiškas, liberalias, socialistines ir pan. Tačiau jokia pasaulėžiūra neatleidžia žiniasklaidos priemonės nuo faktų laikymosi. Ne pasaulėžiūra kuria faktus, o faktai turėtų išbandyti vienos ar kitos pasaulėžiūros teisingumą.

  • Svarbu pabrėžti tai, kad tyrimą dėl Skripalių ar MH-17 lėktuvo numušimo virš Ukrainos atlieka kompetentingos institucijos. Lėktuvo numušimo atveju buvo sudaryta Jungtinė tyrėjų komanda, kurioje dirbo ne tik Nyderlandų, bet ir Belgijos, Australijos, Malaizijos, Ukrainos ekspertai. Tad Kremliaus remiamos žiniasklaidos siekis viską supaprastinti iki tik žiniasklaidos transliuojamų teorijų yra paprasčiausias melas. Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo atveju Britanijos prokuratūra jau yra pareiškusi kaltinimus dėl sąmokslo nužudyti, pasikėsinimo nužudyti ir nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ panaudojimo Aleksandrui Petrovui ir Ruslanui Boširovui – įtariamiems Rusijos karinės žvalgybos pareigūnams. Kompetentingų institucijų surinkti įrodymai yra visai kas kita nei tik žiniasklaidos produkuojamos hipotezės.

  • Kremlius bando žaisti žodžio laisvės korta skleisdamas dezinformaciją. Esą Vakarai prisidengdami kova su dezinformacija riboja žodžio laisvę ir rusakalbės žiniasklaidos veikimą. Tačiau, svarbu akcentuoti, dezinformacija nėra žodžio laisvė, o piktnaudžiavimas ja. Lygiai taip pat Vakarai ir ES nėra nusiteikę kovoti su rusakalbe žiniasklaida, o tik su tomis priemonėmis, kurios, kaip yra įrodyta, sąmoningai užsiima melagingų naujienų platinimu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:42
00:58
00:28

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min