Pirmąją auką meningokoko infekcija pasiglemžė šiemet spalį – nuo jos staiga mirė moksleivis iš Vilniaus, po to infekcija nepasigailėjo dviejų kelių mėnesių amžiaus kūdikių ir jaunos moters.
Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad staiga miręs sostinės Automechanikos ir verslo mokyklos moksleivis sirgo meningokokine infekcija. Dėl labai sunkios ligonio būklės medikų pastangos išgelbėti jo gyvybę nuėjo veltui.
Pavojaus neskelbia
Vilniaus visuomenės sveikatos centro (VVSC) duomenimis, iš viso sostinėje per vienuolika šių metų mėnesių meningokokine infekcija susirgo 28 žmonės: 8 vaikai iki penkerių metų amžiaus, 10 moksleivių ir 10 suaugusiųjų.
„Pavojaus skelbti tikrai nereikia. Kiekvienais metais nuo šios infekcijos vidutiniškai miršta 5–7 žmonės“, – „15min“ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistė Eglė Paužaitė.
Žmonėms, turėjusiems kontaktą su nuo infekcijos mirusiu asmeniu, specialistė siūlo kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, bet nepanikuoti – tai, jog bendravote su sergančiuoju, nereiškia, kad susirgsite pats.
Ligos nešiotojų – daugybė
Gydytojai teigia, kad žmonių imlumas meningokokinei infekcijai nėra didelis, o ligos nešiotojų yra daugybė. VVSC duomenimis, sergamumo pakilimo metu meningokokų nešiotojais gali būti net 20–30 proc. žmonių, tačiau apie 70 proc. jų gali net nežinoti, jog platina pavojingą ligą, nes nejaučia jokių simptomų.
Keliems procentams žmonių meningokokinė infekcija pasireiškia sloga ir perštinčia gerkle, o labai maža dalis užsikrėtusiųjų suserga meningitu, pūlingu meningitu, taip pat gali pasireikšti žaibinis sepsis. Jis yra pats pavojingiausias.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje meningokokine infekcija užsikrečia 500 tūkst. žmonių, iš kurių kas dešimtas miršta.
„Žaibinis sepsis yra viena iš meningokokinės infekcijos formų. Jis pasireiškia labai staigiai, pavyzdžiui, žmogus vieną vakarą pasijuto blogai, o po paros jis jau gali būti miręs“, – sakė E.Paužaitė. Pasak jos, susirgti labiausiai rizikuoja tie, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Labiausiai ši liga puola naujagimius, paauglius bei jaunuolius iki 25 metų. Anot VVSC, bakterija plinta per seiles: kosint, čiaudint, naudojantis tais pačiais indais, dalijantis cigarete, bučiuojantis. Beje, gydytojai įspėja, kad atsparumą šiai infekcijai labai sumažina tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas.
Vakcinos nėra
Pasak ULAC specialistės E.Paužaitės, profilaktikos priemonių, kurios padėtų apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos, nėra – nėra vakcinos, kuri apsaugotų nuo B tipo meningokokų sukeliamų ligų, kuriomis dažniausiai serga lietuviai.
Gydytojai sako, kad išvengti ligos gali padėti dažnas kambarių vėdinimas ir drėgnas paviršių valymas, mat ligos sukėlėjas nepasižymi atsparumu.
Medikai sutaria, kad neretai labai sunku diagnozuoti šią ligą, nes pagrindiniai jos simptomai būdingi daugeliui susirgimų: staiga pakyla temperatūra, skauda galvą ir raumenis, vemiama.
Meningokokinė infekcija atpažįstama iš specifinio bėrimo – kūną „nusėja“ susiliejančios kelių centimetrų dydžio dėmės apatinėje kūno dalyje, gali atsirasi ir kraujosruvų. Tokiu atveju nedelsiant reikia kreiptis į gydytojus. Vis dėlto šie simptomai pasireiškia ne visada.
Kaip elgtis
Turėjusiems kontaktą su sergančiuoju medikai pataria dešimt dienų stebėti savo kūno temperatūrą, kartais skiriama vienkartinė antibiotikų dozė.
Tiesa, į paniką puolę žmonės kartais imasi savigydos – be gydytojo nurodymo geria antibiotikus. Gydytojai to daryti nerekomenduoja.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje meningokokine infekcija užsikrečia 500 tūkst. žmonių, iš kurių kas dešimtas miršta. Vidutinis sergamumas šia infekcija yra 1–5 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
