„Ačiū Dievui, kad čia meškiukai, kurie man atrodo simpatiški. Bet palaukite. Kas gali garantuoti, kad kitą kartą tų meškiukų pilvuose nebus ko nors pridėta?“, – svarstė Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.
Saugumą garantuos slaptumas
Lietuva savo Rytų kaimynę Rusiją vis dar mato kaip buvusią okupantę, besiginkluojančią branduoliniais reaktoriais Lietuvos pasienyje ir laukiančią, kada galės užsukti dujų kranelius. Todėl skubame statyti savo suskystintų dujų terminalą ir ryžtamės naujos branduolinės jėgainės Visagine statymui. O ar galime būti tikri, kad Lietuvoje nėra galimybės išsilaipinti tokiam meškiukų desantui, kuris dalį Lietuvos galėtų paversti dykyne?
Jau pripratome, kad naujosios Visagino atominės elektrinės projektą lydi paslaptys. Ne išimtis ir informacija, kaip branduolinė jėgainė bus saugoma nuo galimų išpuolių.
Tam, kad Visagino AE būtų apsaugota nuo, pavyzdžiui, teroristų išpuolių, nuo pat branduolinės elektrinės projektavimo pradžios yra projektuojama jos fizinės saugos sistema – techninės ir organizacinės priemonės, skirtos numatomai grėsmei atremti“, – 15min.lt paklaustas, kaip Visagino AE bus saugoma nuo galimų atakų, sakė „Visagino atominės elektrinės“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.
 |
| BFL nuotr./Rimantas Vaitkus |
Kokios tai bus techninės ir organizacinės priemonės, išsiaiškinti nepavyko. Mat šios informacijos įslaptinimas irgi „yra viena iš priemonių, užtikrinančių branduolinės energetikos objektų fizinę saugą“.
Rimantas Vaitkus tikino, kad Lietuva, būdama branduolinės energetikos valstybe, turi nemažą patirtį užtikrinant branduolinės energetikos objektų fizinę saugą ir Ignalinos AE fizinės saugos organizavimas yra labai aukštai vertinamas ir TATENA organizacijos.
Kaip 15min.lt informavo R.Vaitkus ir Civilinės aviacijos administracija (CAA), dabar Ignalinos AE atžvilgiu yra nustatyta tam tikra neskraidymo zona, dengianti ir Visagino AE aikšteles. Apie šios zonos panaikinimą nėra diskutuojama.
„Atominė elektrinė yra draudžiamų skrydžių zonoje. Gali būti tokios ekstremalios situacijos, kad reikia ten skristi, tai tokį leidimą išduoda Karinės oro pajėgos“, – sakė CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas.
Pasitiki NATO
Teoriškai branduolinė jėgainė bus apsaugota – skraidyti virš jos draudžiama. Praktiškai nuo branduolinių incidentų saugos atitinkamos technologijos, oro erdvė taip pat bus prižiūrima. Tačiau, kaip parodė meškiukų desanto istorija, radarai lėktuvus, taigi ir potencialią grėsmę, fiksuoja ne visuomet.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis |
Kaip naujienų agentūrai BNS sakė Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis, Švedijos pilotų skrydis į Baltarusiją greičiausiai buvo, nors sienos kirtimas ir neužfiksuotas. Tačiau, jei siena buvo kirsta, tai padaryta neleistinai.
„Pasienio zonoje reikia paduoti skrydžio planą, reikia gauti KOP leidimą įskristi. Jeigu šiuo atžvilgiu švedai planavo kirsti pasienio zoną ir nuskristi į Baltarusiją, tai, aišku, jie šito neatliko, nes mes tokios informacijos neturėjome, kad jie ruošiasi skristi į pasienio zoną“, – sakė E.Mažeikis.
Karinės oro pajėgos reaguoja tuomet, kai yra užfiksuotas sienos kirtimas, apie kurį iš anksto nebuvo žinoma. Tačiau, kaip parodė pastarasis atvejis, radarai lėktuvą užfiksuoja ne visuomet. E.Mažeikis minėjo, kad Lietuvos kariuomenė negali 100 procentų apsisaugoti nuo panašių incidentų.
100 procentų oro gynybos neegzistuoja niekur, – sako KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis.
„Mes galime tą, ką galime su turima įranga, o jos turime tiek, kiek valstybė sugeba skirti lėšų. Tobulėjimui ribų nėra. Aišku, jeigu turėtume daugiau radarų, matytume dar geriau, bet, manau, su turima įranga tą darome gana neblogai. O pasakyti, kuris sienos tarpelis yra labiausiai praeinamas arba mažiausiai stebimas, tai šito jums nepasakysiu. Šito niekam nepasakysiu, čia yra tikrai jautri informacija“, – sakė E.Mažeikis.
Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai lėktuvai išvengia radarų.
„Mažų lėktuvėlių atspindimoji geba yra labai nedidelė, jeigu jie nusileidžia žemai, jeigu yra atitinkamas reljefas, kalvos, tai radaras jų nemato. Galų gale žemė yra apvali, o radaras mato tik tiesiogiai. Nupiešiu apvalią žemę – jeigu radaras stovi čia, tai jo tiesioginis spindulys už kažkokio atstumo pradeda nebematyti ir kuo toliau, tuo aukštis, kuriame jis nemato, yra didesnis. O jei dar atsiranda kalvelė, jeigu atsiranda vėjo jėgainės, tai viskas daro įtaką. 100 procentų oro gynybos neegzistuoja niekur“, – sakė E.Mažeikis.
Krašto apsaugos ministerija 15min.lt tikino, kad branduolinės jėgainės, kaip ir likusios šalies teritorijos, patikimiausia apsauga nuo galimų teroristų išpuolių yra NATO.
„Lietuvos kariuomenė organizuojama taip, kad galėtų efektyviai reaguoti į iškylančias krizines situacijas ir įveikti jas viena ar kartu su sąjungininkais.(...) Baltijos oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdo Lietuvoje dislokuoti šalių sąjungininkių naikintuvai ir kariai“, – rašoma KAM atsakyme.
Lukašenka persūdė?
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka |
„Tegu Lietuva nesėdi kai pelė po šluota. Jie mums turi atsakyti, kodėl suteikė savo teritoriją valstybinės sienos pažeidimui. Kam jau kam, o Lietuvai čia maža nepasirodys“, – praėjusią savaitę pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
V.Mazuroniui tokia reakcija atrodo pernelyg emocinga. Tačiau parlamentaras mano, kad, jei į Lietuvą iš Baltarusijos nepastebėtas atskristų lėktuvas, Lietuva, ko gero, olimpine ramybe nepasižymėtų. Politiko teigimu, Lietuvai derėjo iš karto aiškintis situaciją, kaip kad tai buvo daryta kitais atvejais, pavyzdžiui, kai prieš metus greta Šiaulių susidūrė du kariniai lėktuvai ir vienas jų nukrito.
Visai kitokia Lietuvos reakcija buvo ir šių metų kovą, kai į šalies teritoriją buvo įskridęs Rusijos karinis naikintuvas Su-27. Nustatyta, kad nuo Kaliningrado ir Lietuvos sienos jis nuskrido 12 kilometrų. Tuomet Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Vladimirui Čchikvadzei įteikė protesto notą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo. Pasak pranešimo, Rusijos URM adresuotoje notoje atkreiptas dėmesys į šį faktą ir reiškiamas griežtas protestas, o ambasadoriaus paprašyta užtikrinti, kad tokie incidentai ateityje nesikartotų.
Liepos 4-ąją švedų lėktuvas numetė ant pietinės Minsko dalies ir gyvenvietės už 50 km nuo sostinės pliušinius meškiukus, prie kurių buvo prikabinti užrašai „Negalite mums užkimšti burnų“, „Žaislai reikalauja žmogaus teisių gynimo Baltarusijoje“. Pranešama, kad lėktuvas į Baltarusiją įskrido iš Lietuvos. Ar tai nesukėlė jokios grėsmės nacionaliniam saugumui, nors CAA ir KOP išaiškino, kad skrydis greičiausiai buvo, nors ir nefiksuotas?
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Valentinas Mazuronis |
„Iš mūsų valstybės aerodromo kyla lėktuvas, kerta sieną iš mūsų valstybės į kitą ir po vėliau atgal į mūsų teritoriją įskrenda. Jis ten įskridęs išmėto kažkokius daiktus. Tai nekalti meškiukai, bet niekas negali būti tikras, kad ne viešųjų ryšių kompanijos atstovai, o rimtesnius ketinimus turintys žmonės gali perskristi į gretimas valstybes ir ten išmėtyti neaišku ką“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Narplioti meškiukų desanto į Baltarusiją situacijos kitą savaitę imsis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Jo pirmininkas Arvydas Anušauskas 15min.lt aiškino, kad didžiausią nerimą jiems kelia faktas, kad Baltarusija maždaug mėnesį po incidento tylėjo.
„Šiuo atveju kyla pačių įvairiausių klausimų. Kodėl taip buvo, kas planuota per tą mėnesį, kas vykdoma buvo. Aš manau, kad šiuo atveju NSGK nariai, pirmiausia susipažinę su informacija, turėtų stengtis atsakyti į šituos klausimus, kurie susiję su Baltarusija. O mūsų institucijų veiksmus taip pat galime įvertinti, tuo labiau, kad pateikta detali informacija“, – sakė NSGK pirmininkas. Plačiau apie incidentą jis sakė nekomentuosiantis, kol neįvyko komiteto posėdis.
