„Tam tikri priminimai, kad tai, kas vyksta prezidentės iniciatyva, jos iniciatyvos turi reikšmės apskritai nacionalinėje politikoje – reikėtų vertinti kaip permainų pradžią. Jei norite aštrumo iš metinio pranešimo – yra tie dalykai, jei norite konkretumo, argumentų apie darbus – yra, jei norite savikritikos – nėra todėl, kad niekada nebuvo ir nebus“, – D.Grybauskaitės metinę kalbą BNS komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
„Laukiame tęsinio, po šio metinio pranešimo yra pakankamai konkrečių žinučių, kurios leidžia suprasti ir atpažinti pačios prezidentės reikšmę nacionalinėje politikoje, dabartinės valstybės gyvenime“, – teigė jis.
Pasak politologo, pranešime viena iš svarbiausių „aukštų natų“ buvo teisėkūros srities problemos, ypač korupcija.
„Labai gražu, kad valstybės vadovė traktuoja svarbiausių institucijų – parlamento ir prezidento institucijos – santykius teisėkūroje kaip konstruktyvų bendradarbiavimą. To visą laiką reikėdavo, to visą laiką reikės. Šį akcentą metiniame pranešime – prezidento veiklos teisėkūroje kovojant su korupcijos reiškiniais, apraiškomis – lydėjo nemažai pakeltų intonacijų, aukštų intonacijų arba natų su diezais ir buvo galima suprasti tam tikras pagąsdinimo, pagrasinimo gaideles. Manyčiau, kad ne be pagrindo“, – BNS sakė pašnekovas.
Jo teigimu, šalies vadovė pabrėžė ir veiksmus ekonomikos srityje bei jų sąsają su socialiniais klausimais, bet apie tai esą kalbėta „kiek žemesnėmis natomis“ nei apie korupciją.
„Ekonomikos reikalai metiniame pranešime labai susieti su socialinės politikos įžvalgomis arba tam tikrais strateginiais metmenimis. Matyt, galima išskirti tam tikrą pačios prezidentės suformuluotą prioritetą ir visos vykdomosios valdžios prioritetą – tam tikrą mūsų tolesnės šalies raidos strateginį principą: ekonominė gerovė, socialinis teisingumas, pagarba žmogui. Tai tarsi neatsiejama visuma“, – kalbėjo jis.
Tuo metu D.Grybauskaitės žodžius apie užsienio politiką A.Lukošaitis pavadino „pakankamai ramia vieta“.
„Tam tikri pastebėjimai, tam tikras priminimas pačios prezidentės politinių nuostatų užsienio politikos srityje, aiškesni štrichai dėl regioninio bendradarbiavimo prioritetų, Šiaurės Europos, Baltijos jūros regionas, Lenkija, Baltarusija“, – sakė jis.
Politologas pasidžiaugė, kad prezidentė atkreipė dėmesį ir į kultūros reikšmę stiprinant demokratiją.
„Svarbus akcentas – nedidelis, mažas ir pasiklydęs tarp eilučių, kontekstų – kalbant apie perspektyvą mūsų sistemos, turiu omenyje demokratiją, prezidentės pastebėjimas, kad be kultūros neišgyvens mūsų demokratija, mūsų tauta. Ir kultūros plačiąja prasme, ir politinės kultūros prasme tai yra labai svarbus motyvas. Man gal net šiek tiek gaila, kad jis yra prasmegęs tarp tokių aukštų intonacijų, kai buvo kalbama apie korupcijos problemą“, – teigė A.Lukošaitis.
Jis pridūrė, kad prezidentės metiniame pranešime buvo galima apžvelgti ir tokias sritis kaip demografinės problemos, šeimos institutas, kaimo situacija, žmogaus teisės, bet teigė didelių D.Grybauskaitės kalbos trūkumų neįžvelgęs.
„Tokių dalykų neišgirstų galima prirankioti daug, bet asmeninė mano pozicija – tai nėra kokie nors labai stipriai neišsipildę lūkesčiai iš metinio pranešimo. Iš principo viskas matyta ir girdėta, metinių pranešimų ir jų įvairovės tradicijos jau mus pripratinusios prie tam tikro ramumo ir nereikalingo priekabiavimo ar aštrumo, kritikos ieškoti, manau, nėra nei gudru, nei perspektyvu, nei ką nors gero duoda. Visą laiką yra trūkumų“, – kalbėjo politologas.
Prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime perskaitė antrą savo metinį pranešimą. Konstitucija šalies vadovui numato pareigą Seime perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.
55-erių D.Grybauskaitė prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17-ąją, per pirmąjį rinkimų turą, ir inauguruota liepos 12 dieną.
