J. Zareckas pasakojo, kad skulptūros idėja atsirado senokai, kai sutvarkytoje Vienuolyno gatvėje atsirado dalis šaligatvio, buvo pastatyti ir nauji gatvės šviestuvai. Tada menininkų tarpe gimė idėja prie vieno šviestuvo pririšti šuniuką.
Pernai ši idėja pradėjo materializuotis. Rajono biudžete atsiradus lėšų menininkams buvo pasiūlyta sukurti skulptūrą. Kultūros ir kūrybinės veiklos vertinimo komisijai gavus pasiūlymus ir juos įvertinus geriausias pasirodė Ričardo Širvelio darbas.
J. Zareckas teigia, kad jeigu ir kitais metais biudžete atsiras pinigų, dekoratyvinių skulptūrinių akcentų mieste atsiras daugiau. Juk niekam jie neužkliūna ir taip papuošiamas miestas. Tai yra nevienkartinis, nevienadienis, gražus miesto akcentas. Anksčiau dailininkai bandė rengti plenerus. Jiems pasibaigus mieste atsirasdavo daugiau skulptūrų. Tačiau dalis jų buvo kuriamos už privačias lėšas, todėl vėliau jos persikeldavo į privačias teritorijas.
Dar vienas meninis akcentas, tiesa sunkiau pastebimas, prie restorano „Vilkmergė“. Pernai metų pavasarį Kultūros centre atidarant rajono dailininkų parodą viena dailininkė Jurga Jackevičiūtė-Sally plovė šaligatvį. Tai buvo simbolinis gestas parodantis, kad mes niekaip neišsivaduosim iš nuodėmių ir prisiminimų.
Po šių metų miesto šventės ten atsirado kitokia, šlifuoto akmens, šaligatvio plytelė. Ši meninė akcija yra kaip atsakas dailininkei – „plovė, plovė ir nuplovė“ – šypsosi J. Zareckas. Plytelė pradėjo gražiai spindėti, tapo švari ir nauja.
Tai ne vieninteliai šiais metais meniniai miestą pagyvinantys akcentai. J. Zareckas žada, kad iki metų pabaigos jų atsiras daugiau. O mes skaitytojus apie juos informuosime.
Manoma, kad kol kas bevardžiam šaligatvį saugančiam šuniukui vardą turi išrinkti vaikai.
