Jau vienuoliktus metus iš eilės vyksiančios Kauno miesto dienos šįmet bus skirtos laikinosios sostinės 90-mečio ir Lietuvos vardo 1000-mečio paminėjimui. „Kadangi šių metų šventė susieta su tokiomis reikšmingomis datomis, parinktas atitinkamas repertuaras ir atlikėjai. Norime, kad ši šventė būtų tarsi laikinosios sostinės auksinių laikų, vadinamųjų mažojo Paryžiaus laikais, pavaizdavimas, – pasakojo šventės „krikštatėvis“, Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. – Ši šventė vyks jau 11 kartą ir tai įrodo, jog ji jau yra tapusi gražia tradicija, kurią kauniečiai ir kiti meiliai vadina Kauno gimtadieniu. Iš tikrųjų taip nėra, nes niekas nežino, kada Kaunas gimė“.
„Kauno miesto dienų 2009“ organizatoriai visus kauniečius ragina į šventės renginius ateiti apsirengus tarpukario laikų retro stiliaus drabužiais. K.Ignatavičius užsiminė, jog tokią aprangą vilkėsiantys Kauno miesto gimtadienį švęsiantys žmonės bus pamaloninti įvairiomis dovanomis.
Suvažiavime tikimės pagaliau gauti prezidento dekretą, patvirtinantį naująjį miesto herbą.
„Organizuodami šventę bandėme dėmesį koncentruoti į laikinosios sostinės istoriją. Dėl to kviečiu visus atvykti į šventę ir būti ne tik stebėtojais, tačiau ir dalyviais, galbūt pasipuošusiais atitinkamą laikmetį atspindinčia apranga ar atributika – su vėliavėlėmis, cilindrais, frakais ar tautiniais drabužiais. Svarbiausia, kad žmonės įsijungtų į šventę ir jaustųsi jos dalyviais“, – akcentavo šventę organizuojančio Kauno kultūros centro „Tautos namai“ direktorius Albinas Vilčinskas.
Šventės įžanga taps jau rytoj vyksiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos narių atstovų suvažiavimas, skirtas moderniosios savivaldos 90-mečio paminėjimui. Suvažiavimo metu asociacijos vadovui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui bus įteiktas pirmasis laikinosios sostinės burmistro Jono Vileišio medalis. „Be to, suvažiavime tikimės pagaliau gauti prezidento dekretą, patvirtinantį naująjį miesto herbą“, – vylėsi K.Ignatavičius.
Sieks rekordo
Šventinį savaitgalį įvairiose Kauno vietose vyks net keliasdešimt nemokamų renginių, tačiau savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas, paprašytas įvardyti pačius svarbiausius, išskyrė šventės atidarymo ir uždarymo renginius bei Andriaus Mamontovo koncertą.
„Tikrai verta užsukti į penktadienį rotušės aikštėje vyksiantį šventės atidarymą ir teatralizuotą muzikos vakarą „Kaunas – laikinoji sostinė“. Čia susirinkusieji išgirs Kauno miesto savitumą ir laikinosios sostinės retro stilių atspindinčias dainas. Žinoma, dėmesio vertas ir šeštadienį toje pačioje vietoje vyksiantis solidus ir įspūdingas Andriaus Mamontovo koncertas. Tą patį vakarą Kauno pilyje vyks šventės uždarymas ir teatralizuotas koncertas „Tūkstantmečio melodijos“, kuriame pasirodys geriausi mūsų miesto kolektyvai ir Jurga Šeduikytė“, – vardino S.Šliažas ir pridūrė, jog šventę vainikuos akcija „1000 širdžių“, kurios metu į dangų pakils tūkstantis degančių žibintų.
Smagiausia naujiena yra ta, kad Kauno miesto dienos įvyks. Pati programa, scenarijus kito ne kelis, o net keliolika kartų.
Šventės organizatoriai išskyrė ir šeštadienį Laisvės alėjoje vyksiančią akciją „Suktinis, bet nepaskutinis“, kurios metu visi norintys galės sušokti lietuvišką šokį „Suktinis“. Planuojama, jog dalyviai suformuos ilgiausią „gyvą“ Lietuvos vėliavą. Norą dalyvauti rekordinėje akcijoje vakar jau buvo pareiškę daugiau nei 1,5 tūkst. šokėjų.
Užmojus ribojo finansinės galimybės
„Tai, kad išskyriau tik tris kertinius šventės akmenis, sąlygojo sunkmetis. Tarkim pasikviesti kokią nors didelę užsienio žvaigždę organizatoriai neturėjo galimybės“, – neslėpė Kultūros skyriaus vadovas S.Šliažas.
„Kauno miesto dienų 2009“ biudžete šiuo metu yra apie 320 tūkst. Lt. Maždaug 210 tūkst. Lt skyrė Kauno savivaldybė, o likusius šventės rengėjams pavyko surinkti iš rėmėjų. Lyginant su kelerių praėjusių metų miesto gimtadieniais, kurių biudžetai visuomet perkopdavo pusę milijono litų, šių metų šventės rengėjai buvo priversti verstis su kur kas kuklesne suma.
„Smagiausia naujiena yra ta, kad Kauno miesto dienos įvyks, – su lengva ironija apie šventės organizavimą taupymo režimu prakalbo A.Vilčinskas. – Pati programa, scenarijus kito ne kelis, o net keliolika kartų. Ir tik dėl finansinių galimybių. Vis paaiškėdavo, jog paramą pažadėję verslininkai atsisako planų mus paremti. Viskas buvo daroma protingai, apgalvotai ir labai taupant“.
Paklaustas, ko kauniečiai neišvys dėl ribotų šventės rengėjų finansinių galimybių, Kauno kultūros centro „Tautos namai“ vadovas slapukavo: „Mielu noru papasakočiau, bet to nedarysiu, nes tai galbūt įgyvendinsime kitais metais. Idėjų yra gausybė, jos visos bet kada gali būti panaudotas“.
