Į savivaldybės Kontrolės komitetą atskubėję keli uostamiesčio verslininkai piktinosi, kad nors mokyklose teisėtai gali valgyti tik moksleiviai, čia maitinami ir iš įvairių bendrovių pietauti atskubantys klaipėdiečiai. „Turiu keletą kavinių, dalis jų yra šalia mokyklų. Tačiau aš nepajėgus konkuruoti su mokyklų valgyklomis. Įsivaizduokite, antrojo patiekalo, kurį sudaro 100 g mėsos, kaina tokiose valgyklose yra vos 3,60 Lt. Už tokią kainą dar pridedama ir garnyro, o kur dar elektros sąnaudos, amortizacija, darbuotojų išlaikymas. Tai protu nesuvokiama kaina!“ – aiškino verslininkų sąjungos tarybos narys Edvardas Mataitis.
„Mokyklose dirbama be kasos aparatų. Kur tas PVM mokestis, kur šie pinigai nukeliauja? – retoriškai klausė E.Mataitis. – Tuo tarpu mes mokame už viską – turto, žemės ir daugybę kitų mokesčių“.
Jo teigimu, pietų metu užsukus į kai kurių uostamiesčio mokyklų valgyklas, galima išvysti apie 50 pašalinių žmonių. „Mokyklose dirbama be kasos aparatų. Kur tas PVM mokestis, kur šie pinigai nukeliauja? – retoriškai klausė E.Mataitis. – Tuo tarpu mes mokame už viską – turto, žemės ir daugybę kitų mokesčių“. Kontrolės komiteto pirmininkė, verslininkė Eugenija Odebrecht antrino, kad jei mokyklos užsiima viešuoju maitinimu, tai yra, komercine veikla, jos privalo susimokėti mokesčius.
Atliko auditą
Klaipėdos savivaldybės Vidaus audito tarnybos vedėja Meilutė Katauskienė teigė, kad mokyklos turi teisę nenaudoti kasos aparatų, tačiau pagal įstatymą privalo maitinti tik moksleivius. Dėl to vienoje iš mokyklų nuspręsta atlikti auditą. Kontrolės komitete buvo pristatytos šio audito išvados.
„Prieš auditą darėme išankstinę apžvalgą. Nustatyta, kad aštuoniose mokyklose maitinimą organizuoja viešųjų pirkimų tvarka parinktas organizatorius. Visose likusiose maitinimas organizuojamas pačių mokyklų pajėgomis. Pasirinkome Vytauto didžiojo gimnaziją, kuri organizuoja maitinimą pati, ir atlikome auditą. Visiems aktualus pažeidimas, kad mokykloje maitinasi ir pašaliniai žmonės. Maisto produktų antkainį nustato taryba, todėl yra rizika, kad neracionaliai naudojamos biudžeto lėšos“, – sakė M.Katauskienė.
Dvi medalio pusės
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Ceplienė prieštaravo, kad biudžeto lėšos yra švaistomas. „Virėjai nėra išlaikomi iš miesto biudžeto, išlaikomos patalpos ir įrengimai. Už valgyklose sunaudojamą elektrą, vandenį iš surinktų už maistą lėšų moka patys maisto gamintojai, jie sau moka ir darbo užmokestį. Šioje situacijoje yra dvi medalio pusės – kadangi moksleivių maitintojams reikia išsilaikyti, tos mokyklos, kurios įsikūrusios gyvenamuosiuose rajonuose, kartais net pritrūksta pinigų darbo užmokesčiui, nes čia valgo nedaug vaikų. Pašaliniams į mokyklas lyg ir negalima ateiti, tačiau jų maitinimas duoda papildomų pajamų. Paprasčiausiai niekas nėra užsispyręs tai griežtai uždrausti. Jei elektra, šildymas būtų apmokama iš savivaldybės biudžeto, tada, žinoma, lėšos būtų švaistomos“, – sakė J.Ceplienė.
Ieškos kompromiso
Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Stasys Ruiba teigė, kad ši problema bus sprendžiama kartu su savivaldybe. Galbūt pakeitus Mokyklų teikiamų paslaugų tvarkos aprašą ir pašaliečiams nustačius kitokias maisto kainas, juos būtų galima ir toliau įsileisti. „Iki mokslo metų pabaigos svečius įleisime, o nuo naujų mokslo metų ši tvarka bus peržiūrėta. Jei su savivaldybe rasime kompromisą, kaip spręsti šią problemą, galbūt pašaliniams asmenims ir toliau leisime maitintis. Maistas valgyklose yra pigesnis, nes taryba yra nustačiusi iki 50 proc. antkainį, o kavinėse jis yra žymiai didesnis“, – sakė S.Ruiba.