Nuo kalbos mokėjimo iki terminuotų leidimų
Bene pirmasis garsiau migrantų temą pastaruoju metu ėmė kelti Vilniaus meras Valdas Benkunskas, pareiškęs, jog sostinės gatvėse nebegirdi lietuvių kalbos.
Dar gegužės pradžioje jis pradėjo rinkti parašus peticijai – ja Seimas ir Vidaus reikalų ministerija paraginta susieti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje užsieniečiams su kalbos mokėjimu. Meras skelbė surinkęs per 22,5 tūkst. žmonių parašų.
Sostinės meras savo pasirinktą liniją rugpjūtį pratęsė: savivaldybė pranešė nebepriimsianti gyventojų prašymų ir skundų rusų kalba raštu, o žodinę informaciją kita „ne ES kalba“ teiks tik jei konkretus darbuotojas ją mokės.
Nors kai oponentai tai jau pakrikštijo V.Benkunsko nepaskelbtos rinkiminės agitacijos pradžia, vis dėlto piliečių reakcija neliko be atsako: su meru susitikęs jau buvęs vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad mokytis lietuvių kalbą migrantams yra būtina, telieka sutarti, kaip įgyvendinti tokį įpareigojimą.
Jis sakė, kad ministerija jau pradėjo rengti tai numatančius teisės aktus.
Estafetę birželio viduryje perėmė ir Gitanas Nausėda, paraginęs dėti daugiau pastangų sprendžiant su migracija susijusias problemas.
O netrukus Seimui pateikė ir projektą pasiūlydamas laikinojo darbo leidimus, kurie iš dalies pakeistų dabartinius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Jis taip pat siūlo, jog trečią kart prašantieji leidimo gyventi Lietuvoje turėtų būti išlaikę lietuvių kalbos egzaminą B1, t.y. savarankiško kalbos vartotojo, lygiu.
Vis dėlto pataisos sulaukė ir nemažai teisininkų kritikos, tačiau Prezidentūra tvirtino, jog viskas išspręsta dar projekto derinimo metu.
Neatsiliko ir Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė, į savo programą įtraukusi tam tikrus tikslus, tiesa, kol kas deklaratyvius: užtikrinti „racionalią ir gerai kontroliuojamą migracijos politiką“, kurti naujas ar efektyvinti esamas imigrantų integracijos Lietuvoje programas, į sprendimus dėl migrantų darbo leidimų įtraukti ir savivaldybes.
Pagrindinį vaidmenį migracijos politikoje turinčios VRM vairą perėmęs Martynas Katelynas taip pat turi griežtą požiūrį, tad neabejojama, jog ministerijos linija tik sustiprins bendras tendencijas – labiau kontroliuoti imigraciją ir jos pasekmes.
Šios iniciatyvos iš esmės paremtos ne tik politikų įsitikinimu, bet ir augančiu visuomenės, ypač vilniečių, nepasitenkinimu ir baimėmis. Tai, 15min žiniomis, patvirtina ir kai kurių politikų užsakomos apklausos.
Užsieniečių – jau beveik 8 proc.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje rugpjūčio pradžioje buvo 224 tūkst. užsieniečių, turinčių laikinus ar nuolatinius leidimus gyventi šalyje – maždaug 120 tūkst. daugiau, nei 2022-ųjų sausį, prieš pat Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą.
Tačiau ukrainiečiai sudaro kiek daugiau nei trečdalį visų migrantų.
Į skaičius dėmesį atkreipė ir G.Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Deividas Matulionis, šią savaitę pristatęs prezidento iniciatyvą Seimui.Jis pabrėžė, kad užsieniečių skaičius jau sudaro 7,7 proc. šalies gyventojų, o „imigracinis spaudimas Lietuvai didėja ir toliau didės“.
Jei to nepadarysime, pagal dabar egzistuojantį modelį yra užprogramuotas nuoseklus latentinis užsieniečių skaičiaus augimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
„Būtina iš esmės pergalvoti migracijos taisykles. Jei to nepadarysime, pagal dabar egzistuojantį modelį yra užprogramuotas nuoseklus latentinis užsieniečių skaičiaus augimas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“, – įspėjo D.Matulionis.
„Jei norime išlaikyti dabartinę Lietuvos visuomenės tautinę struktūrą, turime imtis papildomo migracijos reguliavimo“, – ragino G.Nausėdos patarėjas.
