Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 22, 16:33

Migracijos procesų skaitmenizavimas – esame tarp lyderių Europoje

Dar prieš penkerius metus į Lietuvą atvykusiems gyventi ar dirbti užsieniečiams reikėdavo ilgai laukti ir varstyti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duris, kol gaudavo leidimą gyventi ir dirbti mūsų šalyje.
kompiuteris
kompiuteris / 123RF.com nuotr.

Skaičiuojama, kad užsienio piliečiui mažiausiai tris kartus reikėdavo atvykti į Migracijos departamentą, kol galėdavo leidimą gyventi ir dirbti mūsų šalyje laikyti savo rankose. Aišku, kaskart atvykus ir ne pačioje trumpiausioje eilėje tekdavo pastovėti.

Pateiktų dokumentų tikrinimo procesas irgi buvo ilgas, nes visi dokumentai buvo popieriniai ir nuguldavo į storas bylas, visus duomenis reikėdavo rankiniu būdu tikrinti duomenų bazėse, archyvuose.

Dabar šis leidimų išdavimo procesas kur kas greitesnis, nors paslaugą teikiančių darbuotojų skaičius ir nepadidėjo. Palyginus 2019 m. ir per šių metų pirmąjį pusmetį išduotų leidimų gyventi Lietuvoje skaičių, matyti, kad šiemet sprendimų skaičius išaugo daugiau nei 4 kartus: nuo 14 500 iki 62 200.

„Per tą patį laiką tokiam pat darbuotojų skaičiui pavyksta priimti daugiau sprendimų dėl to, kad visą techninį darbą pavyko automatizuoti, o darbuotojai gali savo potencialą išnaudoti intelektiniam darbui, pavyzdžiui, duomenims analizuoti ir sprendimams priimti“, – sako Evelina Gudzinskaitė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė.

Pasak pašnekovės, nebeliko ne tik daugybės popierių, bet ir ilgų eilių, konsultacijos tapo paprastesnės, o visą pateiktų dokumentų nagrinėjimo eigą galima matyti sistemoje. Be to, automatizavus procesus buvo eliminuotos ir žmogiškosios klaidos, kurių kartais pasitaikydavo, pavyzdžiui, perrašinėjant žmogaus vardą ar pavardę.

Antri Europoje

Šiandien daugiau nei dvidešimt įvairių paslaugų, skirtų užsieniečiams, verslui ir Lietuvos piliečiams, skaitmeninėje erdvėje jungia Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS). Tai viena moderniausių sistemų visoje Europoje. Panaši sistema veikia tik Suomijoje.

„Kai kilo idėja skaitmenizuoti visas paslaugas perkeliant jas į vieną sistemą, vykome į Suomiją ir iš jų sėmėmės patirties. Tuo metu nebuvo jokios kitos šalies, kurioje veiktų tokia bendra migracijos paslaugų informacinė sistema, veikė tik atskiri paslaugų moduliai. Išdrįsiu pasakyti, kad esame antri Europoje sukūrę vientisą sistemą. Šiemet dar ją tobuliname, gludiname, o kitąmet jau kviesime kolegas iš užsienio pasižiūrėti, kaip veikia mūsų MIGRIS“, – teigia E. Gudzinskaitė.

Kvalifikuotų užsieniečių įdarbinimu Lietuvoje užsiimančios įmonės „Relokon“ vadovė Evelina Paulavičienė prisimena ne tokius tolimus laikus, kai dar nebuvo sukurta sistema MIGRIS ir tekdavo užsieniečių dokumentus tvarkyti, kaip ji pati sako, „rankomis“: „Kas nėra matęs senos sistemos, nepatikėtų, kad visus dokumentus pildyti tekdavo ranka, o padaryta klaida reikšdavo viso prašymo perrašymą. Pamenu, vykdavo tikra apsilankymų medžioklė. Jį rezervuoti Migracijos departamente reikėdavo prieš 3–4 mėnesius. Būdavo daug darbuotojus darbinančių įmonių, kurios rezervuodavo apsilankymus į priekį, nors gerai nežinodavo, kada jiems jų reikės ir kokius žmones norės įdarbinti. Įdiegus sistemą MIGRIS, nebeliko galimybės rezervuoti netikro susitikimo prašymui pateikti, nes rezervacija patvirtinama tik tuomet, kai sukeliami visi reikiami dokumentai ir žmogaus duomenys nepakeičiami. Taigi, ir netikrų vizitų problema išsisprendė.“

Iš pradžių sistema teikė tris paslaugas

Vartotojai naudotis MIGRIS pradėjo 2019 metais. Tuomet per šią sistemą elektroniniu būdu buvo galima pateikti prašymą gauti leidimą gyventi Lietuvoje, verslas galėjo pateikti kvietimą atvykti ir dirbti mūsų šalyje, taip pat buvo galima rezervuoti vizitus į Migracijos departamento teritorinius skyrius.

Iš pradžių sistemoje buvo teikiamos trys paslaugos, tačiau šiandien jų – jau kelios dešimtys. Pasinaudojant portalu, šiandien galima gauti ES piliečio teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą, teikti prašymus dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, stebėti prašymų nagrinėjimo eigą, pranešti apie pasikeitusius duomenis ar darbdavio keitimą, teikti prašymą e. rezidento statusui gauti. Mūsų šalies piliečiai gali pranešti apie prarastus dokumentus, kitos šalies pilietybės įgijimą, užsisakyti informavimą apie besibaigiantį paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą, stebėti informaciją apie gaminamus dokumentus. Verslo subjektai gali pranešti apie pasikeitusius įdarbinto užsienio šalies piliečio duomenis, teikti tarpininkavimo raštus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos gavimo, leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo ir t. t.

„Su kolegomis ir kitomis institucijomis vis pasidžiaugiame, kad didžiąją dalį sistemos kūrimo darbų spėjome pasidaryti iki praėjusių metų, kai šalį užplūdo neteisėti migrantai iš Baltarusijos. Sunku net įsivaizduoti, kaip būtų tekę dirbti be MIGRIS tiek mums, tiek mūsų partneriams iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos“, – mintimis dalijasi Migracijos departamento direktorė ir priduria, kad jei būtų tekę visus procesus „tvarkyti popieriuje“, tai visos suinteresuotos pusės būtų paskendusios biurokratiniuose procesuose.

Užsakovo nuotr./Migris sistema
Užsakovo nuotr./Migris sistema

Sujungtos dvi sistemos

Šiuo metu sistemą MIGRIS sudaro išorinis portalas www.migracija.lt, kuriuo naudojasi klientai, ir vidinė sistema, kurią pasitelkia Migracijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų įstaigų darbuotojai. Pasak pašnekovės, siekiama, kad Migracijos departamento darbuotojai dirbtų tik viena sistema MIGRIS ir nenaudotų jokių kitų duomenų bazių: „Šiandien šį tikslą esame pasiekę 70 procentų. Tikimės, kad visos paslaugos į vieną sistemą bus perkeltos jau kitais metais. Liko dar į sistemą perkelti pasų ir vizų išdavimo modulius, jau esame susiplanavę visus darbus.“

E. Gudzinskaitė tikina, kad klientai sistemos privalumus teigiamai įvertino iškart, kai tik ji pradėjo veikti prieš trejus metus, tačiau patys Migracijos departamento darbuotojai ją įvertinti galėjo tik praėjusiais metais, kai pradėjo veikti vidinė sistema, leidžianti efektyviau valdyti procesus. Šiais metais, pradėjus priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos, MIGRIS privalumus įvertino ir kitos įstaigos, savivaldybių administracijos ir ministerijos, nes labai daug informacijos, būtinos valdant ukrainiečiams teikiamas paslaugas, dabar galima rasti vienoje MIGRIS sistemoje.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min